Tik atvykus į Gvatemalą akį patraukia gatvėmis riedantys spalvingi autobusai. Spalvingi, triukšmingi ir gausiai mirgantys lemputėmis jie tapo neatsiejama Gvatemalos dalimi. Vietiniai juos vadina paprastai – „camioneta“ (liet. sunkvežimiai), tačiau turistai jiems suteikė linksmesnį pavadinimą – „Viščiukų autobusai“ – „Chicken bus“: mat vietiniai gyventojai šiais autobusais mėgdavo gabenti naminius gyvūnus, o ypač naminius paukščius.

Savo gyvenimą šie autobusai pradeda Jungtinėse Amerikos Valstijose būdami geltonos spalvos ir vežiodami vaikus į mokyklas. Kai autobusui sueina 10 metų arba jis nuvažiuoja 150 000 mylių (apie 240 tūkst. km), jis yra parduodamas aukcione. Iš čia keliauja į Gvatemalą arba kitą centrinės Amerikos šalį, kur geltonasis mokyklinis autobusas pradeda visiškai naują ir kitokį savo gyvenimą.

Transformacija

Pirmiausiai šiems autobusams yra keičiamas variklis į gerokai galingesnį, kad jis nesunkiai įveiktų kalnuotus Gvatemalos kelius. Kitas svarbus pakeitimas – keleivių sėdynės. Kad tilptų kuo daugiau važiuojančiųjų, tarpai tarp kėdžių paliekami minimalūs, o vietoj keturių asmenų į vieną eilę susodinami šeši. Ir jeigu jūs bandysite įsitaisyti viename „suoliuke“ dviese, nenustebkite kai vietinė moterėlė pastums jus ir įsitaisys greta su visais savo krepšiais. Kroviniams yra įrengiami rėmai ant autobuso stogo, kurie užkeliami kopetėlėmis iš autobuso galo. Po to autobusas yra perdažomas įvairiomis spalvomis bei ornamentais ir galiausiai išpuošiamas lemputėmis ir kitais dekoravimo elementais.

Saugumas

Nors tai yra pigiausias keliavimo būdas tarp miestų ir miestelių, ši transporto priemonė nėra labai rekomenduojama. Visų pirma dėl pašėlusio vairuotojų greičio ir taisyklių nesilaikymo. Taip pat šiuose autobusuose kartais pasitaikantis reiškinys – vagystės ir apiplėšimai.

Tačiau miestų ar kalnų keliais riedantys spalvingieji „viščiukų“ autobusai sukuria be galo daug žavesio ir Gvatemalai suteikia itin spalvingos šalies įvaizdį.