Pavasariniai pokyčiai gali lemti ne tik pagerėjusią nuotaiką, bet ir vangumą, energijos trūkumą. Psichologės Ugnės Juodytės teigimu, nemaža dalis žmonių pavasarį susiduria su oro ir laiko permainomis, todėl patiria stresą.

Pavasariniai savijautos pokyčiai – kokie jie?

Psichologė, sertifikuota koučingo specialistė Ugnė Juodytė atkreipia dėmesį, jog pavasarį ne visi vienodai jaučiame pakitusios aplinkos sukeltus pokyčius: „Vieniems tai – laikas, kai padidėja energijos kiekis, sumažėja nuotaikų svyravimai, vyrauja pozityvus požiūris. Be to, sustiprėja noras rūpintis savimi, leisti daugiau laiko su draugais, kurti. Tačiau kita žmonių dalis gali patirti pavasario permainų sukeltą neigiamą poveikį: nerimą, susijaudinimą, nuovargį, mieguistumą, irzlumą, sunkumą sukaupti dėmesį, apatiją, atminties sutrikimą, motyvacijos trūkumą, pykčio ar agresijos proveržius.“

Vis dėlto, anot U. Juodytės, nereikėtų pernelyg nerimauti dėl pavasarį užklupusios vangios nuotaikos, jei ji tęsiasi mažiau nei dvi savaites. Psichologė pataria sau duoti daugiau laiko prisitaikyti prie aplinkos pokyčių: „Svarbu prisiminti, kad tai – laikinas, pereinamasis laikotarpis. Nuotaika stabilizuosis, kai organizmas prisitaikys prie pokyčių“. Tačiau psichologė pataria nenumoti ranka, jei nemalonios būsenos užsitęsia ilgiau nei dvi savaites ir atsiranda sunkumas kokybiškai gyventi bei atlikti kasdienes užduotis. Tokiu atveju rekomenduoja nelaukti ir pasitarti su specialistais.

Vangios savijautos priežastys pavasario metu

Pavasarį galime jaustis vangiai, tačiau ne visada tiksliai žinome, kas konkrečiai turi įtakos mūsų savijautos neigiamiems pojūčiams. Anot specialistės, norint surasti prastos būsenos priežastį, verta atsižvelgti į vidinius ir išorinius veiksnius, lemiančius minėtus pokyčius. Tam gali turėti įtakos žmogaus požiūris į pakitusią aplinką. „Kai kurie prasidėjusį pavasarį priima pozityviai, jo laukia, o kitiems – tai metas, sukeliantis nepageidaujamų efektų“, – teigia U. Juodytė.

Pasak psichologės, įtakos savijautai turi net toks išorinis veiksnys kaip kintantis šviesos kiekis: „Jis reguliuoja cirkadinius ritmus, nuo kurių priklauso mūsų fiziologinė veikla paroje. Dėl per didelio saulės šviesos kiekio organizme sumažėja melatonino (užmigti padedančio hormono) ir padidėja serotonino (atsipalaidavimo ir ramybės hormono). Tai gali lemti prastesnę miego kokybę bei padidėjusį susijaudinimą, nerimą.“ Be to, specialistės teigimu, itin šviesiomis dienomis mūsų smegenys yra budresnės, dėl to sunkiau nurimti, susitelkti, atsipalaiduoti.

Prastai savijautai įtakos gali turėti ir pavasarinės alergijos. Psichologė atkreipia dėmesį į 2019 m. atliktą tyrimą, kuriame dalyvavo 1306 žmonės, susiduriantys su sezoninėmis alergijomis dėl žiedadulkių: „Buvo pastebėta, kad kai žiedadulkių koncentracija ore buvo didesnė, vyravo prastesnės žmonių nuotaikos, sodresni depresijos simptomai.“

Žingsniai, padėsiantys atsikratyti vangios savijautos

Norėdami surasti būdų, kaip pavasarį pagerinti nuotaiką, turėtume atsižvelgti į tai, jog gera emocinė būklė yra neatsiejama nuo fizinės veiklos. Pasak U. Juodytės, daugiausia laiko vertėtų praleisti lauke. Žinoma, specialistė pabrėžia, kad prabėgimo nuo automobilio iki parduotuvės neužtenka – reikalingas dėmesingas laikas gamtoje. „Daugiau laiko skirkite pastebėjimui, kas vyksta aplinkui: kokie medžiai ir augalai atgyja, kokie vabzdžiai skraido, kokio šiltumo vėjo gūsiai, kaip kinta žemės kvapas. Klausykite, uoskite, lytėkite, stebėkite, ragaukite“, – juslių svarbą akcentuoja specialistė. Taip pat U. Juodytė rekomenduoja judėti bent 30 min. per dieną: „Judesys tinka įvairus: nuo sodinukų sodinimo, greitesnio ėjimo, dalyvavimo orientacinėse varžybose iki bėgiojimo.“

Anot psichologės, pavasarinio vangumo gali padėti atsikratyti ir 4 žingsnių pratimas. Jo metu pripažįstame sau, kad esamuoju metu patiriame sunkumą, primename, kad viskas gyvenime – laikina, suvokiame, jog tą patį patiria tūkstančiai žmonių pasaulyje, todėl esamą akimirką nesame vieni, bei paklausiame: kaip galiu save palaikyti?

Pasak psichologės, geros nuotaikos užtikrinimui pavasarį reikalingas rutinos palaikymas, kuris gali suteikti ramybės išgyvenant pokyčius. „Tai gali būti paprasti dalykai: vakarinis pasivaikščiojimas su šeima, rytinis arbatos puodelis niekur nelekiant, šiltos vonios ritualas prieš miegą ar bet kas kita, kas jums yra malonu“, – teigia specialistė. Žinoma, neatsiejama rutinos dalis – palaikomas vienodas miego režimas. Psichologė siūlo atsižvelgti į jos pateiktą veiksmų sąrašą, pagal kurį galite įsivertinti, ką jau darote dėl geresnės miego kokybės. Be to, U. Juodytė teigia, kad taip pat reikalingas didesnis dėmesys mitybai ir skysčiams: „Dažnai pavasarine depresija sergantys žmonės skundžiasi apetito stoka, tačiau svarbu aprūpinti organizmą pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis ir vandeniu. Tai padės lengviau išgyventi šį periodą.“

Specialistė užsimena ir apie rečiau naudojamus, bet veiksmingus būdus, skirtus sumažinti pavasarinį vangumą. Tai – meditacija ir tvarkymosi darbai. „Galite išbandyti aktyvias arba pasyvesnes meditacijas. Rekomenduoju pasidomėti dėmesingumo praktikomis, kurios yra mokslo įrodyti efektyvūs savijautos gerinimo pratimai. O tvarkymosi darbai gali būti pati geriausia terapija. Besitvarkant keičiasi ne tik fizinė jūsų aplinka, bet ir atsiranda lengvumo pojūtis, mažinamas stresas bei nerimas“, – teigia U. Juodytė.