Su tokia problema susiduria daugelio šalių mokinių tėvai. Šį kartą apie tai, kaip tėveliai kasmet suka galvas, į kurią Jungtinių Amerikos Valstijų mokyklą būtų geriausia leisti savo atžalas mokytis, kad jų vaikai įgytų kuo geresnį išsilavinimą, rašoma internetinio žurnalo „Wall Street Journal“ straipsnyje „Keturi būdai atpažinti puikų mokytoją“.
Kuri mokykla būtų geresnė? Ta, kurioje nėra stropiai siekiama kuo geresnių standartizuotų testų rezultatų, bet daugiau dėmesio skiriama auklėtinių meninių gebėjimų ugdymui? Tačiau gal tuomet jūsų vaikai nepakankamai gerai išmoks skaityti, rašyti ir skaičiuoti? O gal tiktų kaip tik ta, kurioje „liejamas kraujas“, kad tik mokinių testų rezultatai būtų kuo geresni? Bet ar tikrai tokioje mokykloje jūsų atžalos išmoks mokytis ir mąstyti, o netaps informaciją „iškalančiais“ robotukais? Kurioje mokykloje vaiką mokys geresni mokytojai – valstybinėje ar privačioje?
Taip kamuojasi būsimų pirmokėlių, taip pat jau ūgtelėjusių, tačiau ne itin gerai „besiiriančių žinių vandenynu“ mokinių tėvai.
Straipsnio autorė, publicistė, knygos „The Teacher Wars“ autorė Dana Goldstein pritaria neseniai išleistos knygos „Broken Compass“ („Sugadintas kompasas“) autorių, sociologų Angelo L. Harriso (iš Duko universiteto) ir Keitho Robinsono (iš Teksaso universiteto Ostine) nuomonei, kad vaikų išsilavinimui tokios priemonės, kurių griebiasi tėvai, pavyzdžiui, nuolatinis namų darbų tikrinimas, savanoriškas įsitraukimas į jų atžalų lankomų mokyklų veiklas, neturi matomo poveikio. Tad būtų geriausia, jei vaikai patektų mokytis tokioje klasėje, kurioje dirba tikrai puikūs mokytojai, Mokytojai iš didžiosios raidės. Kaip parodė tyrimų rezultatai, jei tėvams ir vaikams pavyksta patekti pas tikrai gerus mokytojus, tokių mokinių testų rezultatai pagerėja 8 procentais. Tad kaip atpažinti tikrą, kompetentingą mokytoją, Mokytoją iš didžiosios raidės?
Vienas dalykas aiškus: tikras mokytojas myli vaikus. Tačiau, kaip rodo ne vieno atlikto tyrimo išvados, toks mokytojas turėtų išsiskirti dar keliomis savybėmis, į kurias mokinių tėvai turėtų atkreipti dėmesį lankydamiesi mokykloje, klasėje, susitikę ir bendraudami su mokytoju ar vertindami, kaip jų atžalos mokosi mokykloje.
Danos Goldstein manymu, tikras Mokytojas turėtų išsiskirti:
1. Aktyviu intelektiniu gyvenimu už klasės ribų
Atlikę tyrimus, ekonomistai išsiaiškino, jog aukštais SAT (angl. Scholastic Assessment Test) akademinio vertinimo balais įvertinti ar puikius koledžų baigimo balų vidurkius (angl. College GPAs) turintys mokytojai nė kiek ne geriau moko vaikus nei kolegos su prastesniais pasiekimais. O mokytojai, išsiskiriantys iš kitų savo turtingu žodynu, pasirodo, dirba geriau, nes gebėjimas kaupti vertingą žodžių bagažą yra susijęs su intelektualumu, apsiskaitymu ir smalsumu.
Tikrai geri mokytojai neretai mėgsta keliauti, turi įdomių pomėgių ir su užsidegimu pasakoja apie savo mėgstamus filosofus ar poetus.
2. Tikėjimu, kad intelektas įgyjamas, bet nėra įgimtas
Puikiai dirbantiems švietimo specialistams neateina į galvą mintis, kad tik kai kurie mokiniai būna protingi ir gabūs. Tokie mokytojai tiki, kad gerai mokytis gali kiekvienas, netgi neklaužados, vaikai, turintys negalią, imigrantų vaikai, kurių šeimose valstybinė kalba nėra gimtoji.
Kaip išsiaiškinti, ar mokytojas sieja su savo mokiniu didelius lūkesčius? Dana Goldstein pataria: „Paklauskite vaiko, ar sužinojo ką naujo per pamoką.“ Straipsnio autorė pastebėjo, kad nevykę mokytojai pamokoje pernelyg daug laiko skiria faktų, kurie mokiniams yra žinomi, apžvalgai ir pernelyg mažai laiko sudėtingesnėms sąvokoms aiškinti.
3. Pasikliovimu duomenimis
Gerai dirbantys mokytojai, prieš pradėdami mokyti naują temą, tikrina mokinių žinias, nes nori išsiaiškinti, ką vaikai moka geriau, ką silpniau. Baigę mokyti temą, mokytojai vėl testuoja savo mokinius, kad nustatytų, ar vaikai gerai įsisavino sąvokas, ar įgijo reikiamų įgūdžių. Kognityvinės psichologijos specialistai Andrew Butler ir Henry Roediger savo tyrimais patvirtino tą faktą, kad metų pabaigoje laikomų egzaminų rezultatai būna geresni, jei mokytojai reguliariai mokymosi metu tikrina mokinių žinias.
4. Gebėjimu užduoti gerus klausimus
Pasak Australijos Melburno švietimo tyrimų instituto direktoriaus, edukologijos mokslų profesoriaus Johno Hattie, kai mokytojai pamokose dėmesį sutelkia į sąvokas, kurios yra platesnės nei pateikiamos pasirenkamųjų atsakymų testuose, mokinių mokymosi rezultatai tampa geresni. Kaip nustatyti, ar vaikams pamokose užduodami gerai parengti klausimai? – Tokiais klausimais tikrinamas koncepcinis, o ne faktinis suvokimas, pvz., kai klausiama ne „Kada vyko Didžioji depresija?“, bet „Kokios buvo ekonominės, socialinės ir politinės Didžiosios depresijos priežastys?“.
