Aktyvaus judėjimo valandų į savo dienotvarkę neįterpiame dėl įvairių priežasčių: trūksta laiko, motyvacijos, esame pavargę ar tiesiog sukaupėme neigiamos patirties, nes bėgimas per kūno kultūros pamokas tikrai nebuvo mėgstamiausias dalykas. Aktyviai gyvenanti psichologė Genovaitė Petronienė yra išbandžiusi įvairias veiklas – nuo jogos iki alpinizmo, ilgų žygių dviračiais ar pusmaratonio bėgimo. Ji įsitikinusi, kad judėjimas ne tik leidžia geriau jaustis, išlikti emociškai stabilesniems, bet daugiau nuveikti ir įgyvendinti savo svajones.
Kaip aktyvuoti laimės hormonus?
Laimės jausmui galime daryti įtakos patys: sveika mityba, sportas, mūsų aplinka ir supantys žmonės padeda siekti harmonijos su savimi. Pasak psichologės Genovaitės Petronienės, net trims iš keturių, taip vadinamų laimės hormonų (dopamino, serotonino ir endorfinų) turi įtakos sportas: „Endorfinų kiekis kraujyje dažniausiai padidėja sportuojant, užsiimant mėgstama veikla ar organizmui patiriant stresą, tarkime, palindus po šaltu dušu. Aktyviai sportuojantys žmonės dažnai patiria tą endorfinų pliūpsnį, kuris net vadinamas „bėgiko euforija“.
Tačiau, pasak psichologės, vien neskubaus pasivaikščiojimo neužtenka – tokiu atveju šie hormonai nesiaktyvuoja. „Net jei paauglystėje turėjote su sportu susijusių neigiamų patirčių, būtina vėl pabandyti prisijaukinti judėjimą. Jei mokykloje nepatikdavo bėgti „laikui“, dabar niekas neverčia to daryti – pradėkite bėgioti labai lėtu tempu, atsipalaidavę, taip, kad jaustumėte malonumą – neversdami savęs iškart pasiekti rezultatų. Pradedantiesiems reikia pasistengti surasti savo bėgimo tempą, nebėgti per ilgai ir dar per karštį, be to, atsižvelgti ir į sveikatos būklę“, – pataria ne vieną sporto šaką išbandžiusi psichologė.
Kuo ypatingas bėgimas?
Anot G. Petronienės, bėgimas geras dar ir tuo, kad bėgiojant galima daug ką apgalvoti, pabūti su savimi: „Intensyviai dirbant to visada trūksta. Tai ir galimybė pajausti savo kūną, skirti jam dėmesio. Net jei labai tingisi pasportuoti, bet prisiverčiate, tikrai po 10 minučių bėgimo nesigailėsite, kad nelikote ant sofos. Įtraukę bėgimą į savo kasdienybę žmonės tai jau supranta, o naujokams būtina motyvacija: verta pagalvoti, kodėl to reikia. Gera motyvacija – jau egzistuojančios sveikatos problemos, ligų prevencija, noras geriau jaustis ir turėti tvirtesnius raumenis. Be to, juk bėgimas – pigus sportas, galima bėgioti parke šalia namų ar darbo, nebūtina pirkti abonemento į sporto klubą. Taigi, reikia tiesiog pasiskaičiuoti, kiek daug naudos gaunate pasiryžę aktyviai judėti.“
Psichologė pabrėžia dar vieną aktyvaus judėjimo naudą, kuri rečiau akcentuojama – didesnį sportuojančiųjų darbingumą ir emocinį stabilumą.
„Kartais žmonės tikina, kad jiems nereikia sportuoti: jie sveiki, daug vaikšto pėsčiomis, gerai miega ir sveikai maitinasi. Tačiau nesutikčiau su tokia nuomone – jei toks žmogus norėtų išeiti į pėsčiųjų žygį ar nuvažiuoti ilgesnę atkarpą dviračiu, suprastų, kad tai viršija jo jėgas, kai tuo tarpu kiti, sportuojantys, net nesušyla. Net jei nesportuojantis žmogus gautų vienodas protinio darbo užduotis su sportuojančiu, pasirodytų, jog ir čia jis jam nusileidžia: konkurentas viską atlieka greičiau ir geriau, turi daugiau energijos, yra ištvermingesnis. Aukšto meistriškumo šachmatininkai labai daug sportuoja tam, kad dar ir jų smegenys veiktų kaip kompiuteris. Be to, kaip galiu paliudyti iš praktikos, žmonės, kurie turi mėgstamą užsiėmimą, ar tai būtų sportinė, ar kūrybinė veikla, daug lengviau pakelia gyvenimiškas negandas ir greičiau susitvarko su užgriuvusiomis problemomis. O jei jie turi dar ir psichologinių problemų – sportas tiesiog būtinas: taip padidinamas organizmo atsparumas“, – apie aktyvaus judėjimo naudą primena G. Petronienė.
