Kitas Amerikos prezidentas į valdžią bus atėjęs po tokios rinkiminės kampanijos, kokios moderniaisiais laikais nesame matę. Joje susigrūmė du nepopuliariausi per visą visuomenės nuomonės apklausų istoriją kandidatai, mes stebėjome bjauriausius debatus per kelis dešimtmečius, nespėjome sekti skandalų, o taip pat tapome respublikonų „pilietinio karo“, netikėtų rinkiminio žemėlapio pokyčių ir naujausios baudų linijos Amerikos politikoje – „išsilavinimo atotrūkio“ tarp Trumpo ir Clinton rinkėjų – liudininkais. Užmeskime akį į aštuonias Jungtinių Valstijų apygardas, kuriose aiškiausiai atsiskleidžia svarbiausi šių rinkimų aspektai.
Neramumai respublikonų pusėje: Vokešos apygarda, Viskonsinas
Šie istoriškai respublikoniški Milvokio priemiesčiai taip ir nepajuto simpatijos Donaldui Trumpui, tad puikiai iliustruoja vieną didžiausių jo iššūkių kovoje su Hillary Clinton. Didžiąją rinkiminės kampanijos dalį Clinton palaikė daugiau demokratų rinkėjų (vos mažiau nei 90 % šalies mastu) nei Trumpą respublikonų (vos per 80 %). Tas „lojalumo atotrūkis“ buvo atsakingas už didžiąją dalį Cinton pirmavimo apklausos šį rudenį.
Trečia pagal dydį Viskonsino apygarda visada masiškai balsuodavo už respublikonus, tačiau šiais metais, pasak apklausų, respublikonų kandidatų persvara bus žymiai mažesnė. Vokeša pastaruosius 40 metų su kiekvienais prezidento rinkimais tapdavo vis labiau respublikoniška, tad šis pokytis yra visiškai netikėtas. Trumpas tikėjosi šiais metais „apversti“ valstiją, kuri 7 kartus iš eilės prezidentu išrinko demokratą, tačiau jo populiarumą valstijos provincijose ir darbininkų tarpe smarkiai atsvėrė juo nepatenkinti turtingų priemiesčių gyventojai. Apklausos rodo, kad, artėjant rinkimų dienai, kai kurie respublikonų rinkėjai „grįžta namo“, tačiau neaišku, ar to pakaks.
Į ką atkreipti dėmesį rinkimų dieną: Ar Trumpui pavyks sukelti pakankamą respublikonų rinkėjų aktyvumą ir pasiekti didelių persvarų tradiciškai raudonuose priemiesčiuose, esančiuose pagrindinėse mūšio zonose – Milvokyje, Šarlotėje, Cincinatyje.
Išsilavinimo atotrūkis: Česterio apygarda, Pensilvanija
Visuose prezidento rinkimuose nuo 1956 metų koledžo išsilavinimą turinčių baltaodžių balsų dauguma tradiciškai atitekdavo respublikonams. Kitą savaitę ši tradicija gali būti nutraukta, mat rinkėjų pasidalijimas pagal išsilavinimą tapo šių rinkimų išskirtiniu ženklu. Nė viena kita demografinė grupė šiais metais taip masiškai nepatraukė į demokratų pusę kaip aukštesnį išsilavinimą turinčios baltaodės moterys. Dar prieš ketverius metus jos balsavo už respublikonus, tačiau Donaldo Trumpo „žavesys“ padarė savo. Šis pokytis labai ryškus lemiamose priemiesčių teritorijose Virdžinijos šiaurėje, Šiaurės Karolinos „Tyrimų trikampyje“ ir Filadelfijos priemiesčiuose.
Česterio apygardoje yra daugiausia aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių visoje Pensilvanijoje. Skirtingai nuo Vokešos, ši apygarda bėgant laikui tampa vis mažiau respublikoniška (ši tendencija akivaizdi daugelyje turtingų priemiesčių, supančių didelius miestus).
Į ką atkreipti dėmesį rinkimų dieną: Ar Clinton pavyks pademonstruoti geresnį rezultatą nei Obamai violetinėse ir išsilavinusiose apygardose, tokiose kaip Džefersonas (Kolorado valstija, Denverio priemiesčiai), Ludunas (Virdžinijos valstija, Vašingtono priemiesčiai) ir Veikas, į kurio jurisdikciją patenka Raleigh miestas (Šiaurės Karolinos valstija).
Afroamerikiečių balsas: Veino apygarda, Mičiganas
Prieš ketverius metus 38 Detroito rinkimų apylinkės atidavė 0 balsų respublikonų kandidatui į prezidentus. Tokius rezultatus Trumpas panaudoja kaip argumentą, kad rinkimai yra „suklastoti“. Tačiau tai tiesiog demonstruoja tradicinę tendenciją: prezidento rinkimuose juodaodžiai visada balsuoja už demokratus. 2012-aisiais Obama gavo 93 % juodaodžių balsų. Kai kuriose Milvokio, Filadelfijos ir Čikagos rinkimų apylinkėse jis surinko 100 %, o didžiausiame Veino apygardos mieste Detroite – 98 %. Naujausioje Detroit Free Press/WXYZ-TV apklausoje nė vienas juodaodis respondentas nepalaikė Trumpo.
Clinton su šia demografija irgi laukia iššūkiai, ypač tokiose lemiamose teritorijose kaip Mičiganas, Šiaurės Karolina, Ohajas ir Florida. Nėra kitos rinkėjų grupės, kurios aktyvus dalyvavimas rinkimuose yra toks svarbus, mat ji vienintelė balsuoja taip vienpusiškai. Tačiau Clinton nepavyksta sukelti tokio entuziazmo, kokį sukėlė Obama – statistika rodo, kad 2012 metų rinkimuose dalyvavo daugiau juodaodžių rinkėjų nei baltaodžių.
Į ką atkreipti dėmesį rinkimų dieną: Ar Clinton gaus mažiau balsų nei Obama gausiai juodaodžių apgyvendintoje Filadelfijoje, Milvokyje ir Kujahogos apygardoje, į kurią patenka Klivlandas.
Lotynoamerikiečių rinkėjų aktyvumas: Marikopa apygarda, Arizona
Kas būtų pagalvojęs, kad Arizona – valstija, kuri palaikė respublikonus visuose (išskyrus vienus) prezidento rinkimuose nuo 1960-ųjų – 2016 metais taps neapsisprendusia valstija. Didžiausia to priežastis: lotynoamerikiečių pasipiktinimas Trumpo retorika. Kažkas panašaus vyksta ir Teksase, kur respublikonų persvara yra smarkiai mažesnė nei įprasta. Bet ir vėl, x faktoriumi taps rinkėjų aktyvumas. Prieš ketverius metus lotynoamerikiečiai sudarė 30 % milžiniškos Marikopos apygardos (į kurią patenka Finiksas) populiacijos, tačiau tik 15 % visų atiduotų balsų. Lotynoamerikiečių tarpe yra daugiausiai pilietybės neturinčių asmenų bei tradiciškai mažas rinkėjų aktyvumas, kas smarkiai sumenkina jų politinę įtaką. Marikopos apygarda nėra išrinkusi demokrato daugiau nei 60 metų. Jei šiais metais įvyks priešingai, tai gali pakeisti prezidentinių rinkimų žemėlapį.
Į ką atkreipti dėmesį rinkimų dieną: Ar šiais metais balsuos daugiau lotynoamerikiečių nei 2012 metais (10 % visų balsų), ypač kritinėse valstijose, tokiose kaip Florida (17 %), Nevada (19 %) ir Arizona (18 %).
Atotrūkis tarp miesto ir kaimo: Junion apygarda, Ajova
Ajova yra labiau palanki Trumpui nei Clinton, nepaisant to, kad valstija dukart išrinko Obamą. Pagrindinė to priežastis: Trumpo populiarumas tarp provincijos gyventojų, kurie 2012 metais sudarė pusę visų rinkėjų – daugiau nei bet kurioje kitoje lemiamoje valstijoje. Provincijos rinkėjai gali nulemti Trumpo pergalę ne tik Ajovoje, bet ir Viskonsine ir Naujajame Hampšyre. Junion apygarda, kurioje gyvena mažiau nei 13 000 žmonių, kenčianti nuo nedarbo ir stagnuojančios vietinės ekonomikos, žavisi populistiniais Trumpo pažadais. Ši ir kitos panašios bendruomenės atitinka tipiško Trumpo rinkėjo profilį: vyresnio amžiaus baltaodžiai be koledžo išsilavinimo.
Atotrūkis tarp miesto ir kaimo vietovių rinkėjų Amerikos politikoje yra vis akivaizdesnis, o Trumpo-Clinton kova jį tik dar labiau sustiprino. 2012-aisiais Obama gavo 26 procentais daugiau miestiečių balsų ir 20 procentų mažiau kaimo vietovių gyventojų balsų nei jo varžovas – tai net 46 procentinių punktų skirtumas, kuris šiais metais gali būti dar didesnis.
Į ką atkreipti dėmesį rinkimų dieną: Ar Trumpas gaus daugiau kaimiškų vietovių rinkėjų balsų nei Mittas Romney 2012-aisiais Viskonsine (53 %), Ajovoje (52 %) ir Ohajuje (60 %).
Tūkstantmečio (Y) karta: Larimerio apygarda, Koloradas
Jaunimas šiuose rinkimuose neturi savo lyderio: Obama nebegali kandidatuoti, o Bernie Sandersas pirminiuose rinkimuose pralaimėjo Hillary Clinton. O jai įkvėpti ir mobilizuoti jaunimo nepavyko. Koloradas iš visų lemiamų valstijų demografiškai yra jauniausias. O visiškai violetinė Larimerio apygarda yra viena jauniausių valstijos apygardų. Jaunų rinkėjų neįkvepia nė vienas kandidatas, tad kyla klausimų, kiek jų nuspręs rinkimuose apskritai nedalyvauti arba rinks trečios partijos atstovą.
Nors praėjusią savaitę Harvardo universiteto išplatintoje apklausoje Clinton ryškiai pirmauja prieš Trumpą (49 % – 21 %) 18-29 metų rinkėjų tarpe, trečdalis jaunimo arba rinkosi trečiosios partijos kandidatą (14 % – libertarą Gary Johnsoną, o 5 % – Žaliųjų partijos kandidatę Jill Stein), arba sakėsi esą neapsisprendę (11 %).
Į ką atkreipti dėmesį rinkimų dieną: Ar jaunesni nei 30 metų rinkėjai pasieks 2012 metų balsų dalį (19 %) šalies mastu ir ar jie balsuos už Clinton panašia persvara kaip už Obamą (23 procentiniais punktais).
Kova dėl baltaodžių darbininkų: Klarko apygarda, Ohajas
Iš penkių valstijų, kuriose vyks nuožmiausias rinkiminis mūšis ir kuriose darbininkų klasės baltaodžiai sudaro didžiąją elektorato dalį, Ohajas, sprendžiant, kas bus kitas JAV prezidentas, suvaidins patį svarbiausią vaidmenį (kitos valstijos yra Viskonsinas, Mičiganas, Ajova ir Naujasis Hampšyras).
Klarko apygardos rinkėjai jaučiasi pasimetę, nes jų nežavi nė vienas kandidatas. Vieniems patraukli jo pozicija imigracijos ir prekybos klausimais, kitus atgraso jo nenuspėjamas ir neprezidentiškas temperamentas. 2012 metų rinkimuose Klarko apygardoje skirtumas tarp dviejų pusių buvo vos 523 balsai, o ekspertai mano, kad ir šiais metais kova vyks petys petin. NBC/Marist apklausa parodė, kad Trumpas 10 procentinių punktų pirmauja tarp vidurinį išsilavinimą turinčių Ohajo rinkėjų, tačiau 12 procentinių punktų nusileidžia jai tarp turinčių koledžo išsilavinimą rinkėjų. Be to, darbininkų klasės baltaodžiai (Trumpo bazė) paprastai pasižymi mažesniu aktyvumu rinkimuose nei aukštesnio išsilavinimo ir aukštesnes pareigas užimantys rinkėjai. Tai, viena vertus, yra iššūkis, o, kita vertus, galimybė, nes aktyvavus šiuos rinkėjus galima pasiekti rimtą persvarą.
Į ką atkreipti dėmesį rinkimų dieną: Ar bus didelis pasirinkimo skirtumas tarp koledžo išsilavinimą turinčių ir neturinčių rinkėjų (2012 metais abi rinkėjų grupės balsavo labai panašiai).
Milžino balsas: Hilsboro apygarda, Florida
Ši apygarda, kuriai priklauso Tampa, yra mūšio laukas mūšio lauke: milžiniškas, įvairus ir violetinis regionas milžiniškoje lemiamoje valstijoje. Kadangi respublikonų kandidatui sunkiai sekasi kitose šalies vietose, jis niekaip negali pasiekti pergalės be 29 Floridos rinkikų balsų. Hilsboro apygarda yra it visų Jungtinių Valstijų modelis: čia yra miestų, priemiesčių, provincijos regionų, 51 % baltaodžių, 27 % ispanakalbių ir 18 % juodaodžių. O svarbiausia – Hilsboro apygarda išsirinko nugalėtoją 19 iš 20 praėjusių JAV prezidento rinkimų. Kitą antradienį Hilsboro apygarda bus lemiamas žingsnis kelyje į aukščiausią šalies postą.
Į ką atkreipti dėmesį rinkimų dieną: Jei Trumpas pralaimės Floridoje, jis neturės jokių vilčių, o rinkimų baigtis bus aiški. Jei jis laimės Floridoje, jam dar reikės laimėti Ohajuje ir, galbūt, Pensilvanijoje, kad turėtų šansą tapti prezidentu.
