JAV vyriausioji derybininkė dėl krizės tarp Rusijos ir Vakarų, išprovokuotos Maskvos sprendimo sutelkti tūkstančius karių prie Ukrainos sienos, antradienį informavo NATO sąjungininkes apie aiškių rezultatų nedavusias savo derybas su Kremliaus atstovu.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman atvyko į Aljanso būstinę Briuselyje iš Ženevos, kur pirmadienį vedė derybas su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu. Kai kurie Europos pareigūnai skundėsi, kad Vašingtonas imasi iniciatyvos derybose su Maskva. Jie nuogąstauja, kad bus palikti nuošaly Vašingtonui ir Maskvai derantis dėl jėgų pusiausvyros Europoje.
Tačiau Sherman po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Aljanso valstybių narių ambasadoriais patikino, kad sąjungininkės Europoje nepaliekamos nuošaly.
„Jungtinės Valstijos įsipareigojusios dirbti ranka rankon su mūsų sąjungininkėmis ir partnerėmis, raginant deeskaluoti padėtį ir išspręsti Rusijos sukeltą saugumą krizę“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.
Per pokalbį su Stoltenbergu Sherman sakė patvirtinusi „vieningą NATO požiūrį į Rusiją, kai derinami atgrasymas ir dialogas“, ir pabrėžusi „mūsų tvirtą paramą Ukrainai“.
Tviterio žinutėje Ukrainos užsienio reikalų viceministrei Eminei Džaparovai Sherman patikino Kijevą, kad sąjungininkės „nepriims sprendimų dėl Ukrainos nedalyvaujant Ukrainai“.
Po ilgiau nei septynias valandas trukusių antradienio derybų Ženevoje tiek Rusijos, tiek JAV pareigūnai išreiškė pasirengimą tęsti diskusijas, tačiau jokių proveržio ženklų nebuvo matyti.
Svarbus susitikimas įvyko tvyrant didžiuliam nerimui, kad Rusija gali įsiveržti į Ukrainą. Maskva praeitą mėnesį pateikė virtinę plačių saugumo reikalavimų Vašingtonui ir jo NATO sąjungininkėms, kurios savo ruožtu pagrasino Rusijai griežtomis ekonominėmis sankcijomis, jeigu Ukraina būtų užpulta.
Ragina surengti tarptautinį viršūnių susitikimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino surengti naują viršūnių susitikimą su Prancūzija, Vokietija ir Rusija, kad būtų išspręstas konfliktas jo šalyje, kaip tik šią savaitę vykstant intensyvioms Vakarų ir Rusijos deryboms.
„Atėjo laikas iš esmės susitarti dėl konflikto pabaigos, esame pasirengę priimti reikiamus sprendimus per naują keturių šalių vadovų susitikimą“, – sakoma Zelenskio pareiškime po susitikimo su Europos diplomatais pirmadienį.
Ukrainos prezidentūra nenurodė tų „sprendimų“ pobūdžio, tačiau sakė, kad pirmadienio derybose taip pat buvo aptarti žingsniai, kad padėtis prie Ukrainos sienos, kur Maskva sutelkė apie 100 tūkst. karių, būtų „deeskaluota“.
Zelenskis pirmą kartą susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per taikos derybas Paryžiuje 2019 metais. Pokalbių šeimininkas buvo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, dalyvavo tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Derybomis nepavyko užbaigti 2014 m. kilusio Kijevo pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų konflikto.
Mūšiai Rytų Ukrainoje pratrūko netrukus po to, kai Rusija užgrobė Krymą, ir nuo to laiko nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Kremlius kaltina Kijevą nesugebėjimu įgyvendinti 2015 metais Baltarusijoje, tarpininkaujant Vakarams, pasirašytų taikos sutarčių.
Ukraina ne kartą ragino atnaujinti keturšalius viršūnių susitikimus ir siūlė tiesioginį V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą, tačiau Maskva šiuos pasiūlymus atmetė. Pastaraisiais mėnesiais įtampa dėl Ukrainos dar labiau išaugo, Vašingtonui ir jo sąjungininkėms Europoje kaltinant Rusiją, kad ji rengiasi įsiveržti į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
Maskva karių buvimą prie sienos apibūdina kaip gynybą nuo besiveržiančių Vakarų, ypač NATO, ir reikalauja iš Vašingtono ir jo sąjungininkių didelių nuolaidų. Ženevoje vykusios Rusijos ir JAV derybos, kuriomis siekiama deeskaluoti situaciją, pirmadienį neatnešė jokio proveržio.