Koledžų dekanai pagrindine to priežastimi įvardija užsienio studentų nerimą dėl ateities. Ypač jie jaudinasi dėl tolimesnio H-1B vizų likimo, o taip pat dėl politinio klimato JAV.
„Jaučiamas tam tikras bendras nerimas dėl to, kas vyksta JAV iš kultūrinės perspektyvos. Manau, kad jie girdi tai, kas šnekama per žinias, ir todėl truputį nerimauja, ar bus lygiai taip pat laukiami kaip ankstesniais metais“, - sako Idalene Kesner, Indianos universiteto Kelley verslo mokyklos dekanė.
Galimybės išmokėti studijų paskolą JAV uždirbtais doleriais yra kita svarbus faktorius daugybei užsienio studentų. Pavyzdžiui, mokslas Kelley verslo mokyklos magistrantūros studentams, atvykstantiems iš už Indianos ribų, siekia $47,000 per metus.
Rohanas Mishra, kuris planuoja šią programą baigti 2019-aisiais, tikisi gauti darbą Jungtinėse Valstijose, kad galėtų greičiau išmokėti savo studijų paskolą.
„Savaime suprantame, tai būtų sunku padaryti Indijoje dėl to, kokius atlyginimus mes gauname ten, kur pragyvenimo kaina yra kur kas mažesnė negu JAV“, - sako indų kilmės jaunuolis.
Nors jokie reikšmingi vizų programos pokyčiai dar neįvyko, vyriausybė 2017-aisiais patvirtino kur kas mažiau H-1B vizų nei ankstesniais metais, rodo JAV Pilietybės ir imigracijos paslaugų tarnybos duomenys. Be to, prezidentas Donaldas Trumpas balandžio mėnesį pasirašė vykdomąjį įsaką, rekomenduojantį kompanijoms „samdyti amerikiečius“, o rugpjūtį išreiškė savo paramą įstatymo biliui, kuris smarkiai sumažintų legalios imigracijos lygius.
Tai gali būti didelius pokyčius žadantys metai verslo mokykloms, studentams iš užsienio ieškant užtikrintumo ženklų JAV politikoje. „Tai, kad jie nėra užtikrinti tuo, kaip viskas pasibaigs ir kas jiems gali nutikti, kai jie baigs verslo mokyklą, verčia juos ieškoti kitų galimybių“, - sako Generalinės stojimų tarybos vadovas Sangeetas Chowfla.
O tokių galimybių dabar yra daugiau nei pakankamai. Dar 2000-aisiais JAV verslo mokyklos reprezentavo 32 iš 40 geriausių pasaulio mokyklų vietų. Tačiau jau praėjusiais metais šis skaičius buvo sumažėjęs beveik perpus, vis daugiau prestižo įgaunant mokslui Kanadoje, Europoje ir Azijoje.
Kad studentai rodo vis daugiau susidomėjimo mokslu už JAV ribų, rodo ir migracijos duomenys: didžioji dalis verslo mokyklų Europoje ir Kanadoje pranešė sulaukusios daugiau stojimų prašymų iš užsienio studentų nei ankstesniais metais.
Iš viso Generalinė stojimų taryba apklausė 351 aukštojo mokslo instituciją 45 pasaulio šalyse.
Vis dėlto, nepaisant šių duomenų, JAV verslo mokyklos kol kas laikosi gerai: jos sulaukia kone po penkias kandidatūras kiekvienai laisvai studijų vietai ir praneša pastebinčios didesnį susidomėjimą iš kandidatų Jungtinių Valstijų viduje.
Studijų programų administratoriai teigia, kad kultūrų įvairovė ir dialogo užmezgimas yra būtini ruošiant studentus darbui didžiulėse, multikultūrinėse kompanijose. Be to, JAV įgytas magistro laipsnis yra automatiškai pripažįstamas kitose šalyse.
Aukščiausiai reitinguojamos JAV verslo mokyklos taip pat teigia nepastebinčios užsienio kandidatų trūkumo ar jų skaičiaus mažėjimo, rodo Generalinės stojimų tarybos apklausos rezultatai. Pavyzdžiui, Niujorko universiteto Sterno verslo mokykla pranešė, jog jos gaunamų užsienio kandidatūrų skaičius visus trejus paskutinius metus augo.
Tačiau daugybė kitų, įskaitant Ajovos universitetą, besikeičiančio politinio klimato poveikį jaučia jau dabar. Universiteto Tippie verslo koledžas rugpjūčio mėnesį pranešė atsisakantis savo tradicinės dviejų metų trukmės magistrantūros programos ir vietoje to siūlys specializuotas verslo magistro studijas, pritaikytas vizų problemas patiriantiems imigrantams, ieškantiems galimybių pasilikti šalyje.
„Vietoje to, kad išvyktų ir susirastų darbą, ir tik tada galėtų grįžti atgal, jie gali tiesiog tęsti mokslus ir prailginti savo mokymosi šalyje laiką, bei įgyti papildomą specializaciją tokiose srityse kaip finansai, marketingas, verslo analizė ir t.t.“, - sako Ajovos universiteto dekanė Sarah Gardial.
