Turbūt istorijoje nerastume kito daikto, kuris būtų taip pakeitęs žmonių gyvenimą kaip telefonas. Šis rankinis kompiuteris pakeitė kamerą, GPS prietaisus, skaičiuotuvus, adresų knygas ir daugybę kitų kasdienių dalykų. Mikliais pirštais galima pasiekti bet kokią informaciją. Vis dėlto, šios naudingos funkcijos gali būti nesunkiai atsuktos prieš mus pačius – tiek programišių, tiek įvairių kompanijų, besikėsinančių į mūsų privatumą.
Išmanusis telefonas turi nemažai daviklių. Jie seka viską: ne tik tai, kur jūs esate, bet ir oro sąlygas, atmosferos slėgį, judesius. Pastaruosius fiksuojantys davikliai yra labai jautrūs – telefono aptiktu judesiu galima tiksliai pasakyti, kur ką tik palietėte ekraną. Bet kuri programėlė, kuri pasiekia šiuos duomenis, gali skaityti jūsų žinutes, slaptažodžius ir kitokius duomenis gana tiksliai.
Buvimo vieta apie jus pasako daugiau, nei manote
Jūsų buvimo vietą galima nustatyti ne tik naudojant telefono GPS, tačiau ir stebint netoliese esančius mobiliojo ryšio bokštus, „Wi-Fi“ signalus ir net „Bluetooth“ įrenginius, nepaisant to, ar telefone šis ryšys yra įjungtas, ar ne. Negana to, telefono buvimo vietą galima nustatyti ir pasinaudojus kitais jutikliais, tokiais kaip akselerometras, barometras ir magnetometras.
Nors buvimo vietos duomenų atskleidimas neatrodo kenksmingas, tai labai svarbu jūsų privatumui. Be to, šiuos duomenis galima panaudoti kuriant vartotojo profilį, kas aktualu įvairioms kompanijoms ir sukčiams.
Štai prieš kelerius metus „The New York Times“ žurnalistai sugebėjo susekti gana tikslų Donaldo Trumpo judėjimą, remdamiesi nutekintais buvimo vietos duomenimis ir susiedami juos su viešai prieinama informacija. Taip buvo parodyta, kaip lengvai telefono buvimo vietos duomenis galima paversti šnipinėjimo priemone, netgi galinčia pakenkti nacionaliniam saugumui.
Laikraščio žurnalistai teigė, kad duomenis gavo iš anoniminių informatorių, susirūpinusių dėl tokio pažeidžiamumo ir reguliavimo trūkumo. Jie tvirtino, jog prireikė vos kelių minučių, kad didžiulį nuasmenintų duomenų rinkinį, kuriame buvo 50 milijardų buvimo vietos nustatymo taškų iš daugiau kaip 12 milijonų JAV telefonų, susijusių su jų judėjimu 2016 ir 2017 metais, paverstų konkrečia informacija apie D. Trumpą. Tai buvo „The New York Times“ inicijuoto „Privatumo projekto“ (angl. Privacy Project) dalis, po jo nemažai technologijų gigančių pajuto spaudimą susirūpinti savo vartotojų duomenų apsauga.
Nekaltai atrodančios programėlės
Puiki išmaniojo telefono ypatybė yra ta, kad jo funkcijas galima nuolat pildyti įdiegiant programėles ir taip susikurti prietaisą su asmeninių funkcijų rinkiniu. Tačiau dauguma programėlių nėra iš labai patikimų šaltinių ir gali surinkti daugiau informacijos apie jus, negu yra būtina.
Šiurpą kelia tai, kad sutikdami su programėlės prieigos prašymais prie įvairių duomenų, patys noriai atiduodame visą informaciją apie save. Todėl verta turėti šiek tiek įtarumo ir paklausti savęs, kodėl naujam žaidimui reikalinga prieiga prie mūsų kontaktų, buvimo vietos ir kameros.
Rekomenduojama aplikacijas siųstis tik iš patikimų šaltinių, pavyzdžiui, „Google Play“ ar „App Store“ parduotuvių, bei vengti nepažįstamų, negirdėtų svetainių. Tiesa, kaip atkreipia dėmesį portalas „TechRadar“, 2017 metais skaitmeninio saugumo ekspertai, atlikę programėlių analizę, surado 333 programėles „Google Play“, kurios įtrauktos į juodąjį sąrašą ir žinomos kaip kenkėjiškos. Todėl budrumo šiuo klausimu derėtų neprarasti. Ne kartą populiariausių socialinių tinklų programėlių analizės parodė, jog tokios nekaltai atrodančios programėlės kaip „Facebook“ ar „TikTok“ iš tiesų turi tiesiog nepadoriai plačią prieigą prie kone visų telefone esančių duomenų. Ir niekas iš tiesų negali pasakyti, kur tie duomenys gali nukeliauti.
