Irano branduolinis susitarimas šią savaitę pažymėjo trapią vienerių metų sukaktį. Tiek JAV, tiek Irane artėjantys rinkimai gali į politinę areną atvesti naujus lyderius, pasiryžusius atšaukti taip sunkiai pasiektą susitarimą. Vidurio Rytuose išsikeroję karai supriešino JAV ir Iraną, Irano balistinės raketos kelia grėsmę Amerikos sąjungininkėms, o kongresinė opozicija niekur nedingsta.
Tačiau, bent jau kol kas, septynių šalių pasiektas susitarimas vis dar galioja. Vašingtonas ir Teheranas plečia savo bendradarbiavimą, o „Boeing“ neseniai paskelbtas multimilijardinis susitarimas su „Iran Air“ rodo, kad bent kai kurios ankstyvosios susitarimo problemos gali būti išspręstos.
„Ne taip jau seniai mes matėme besiplečiančią branduolinę programą Irane, kuriai trūko vos kelių mėnesių iki pakankamo kiekio išgryninto urano, kad būtų galima sukurti 10-12 branduolinių ginklų, ir mes stovėjome ties konfrontacijos slenksčiu, – neseniai sakė valstybės sekretorius Johnas Kerry. – Dabar strateginė lygtis visiškai pasikeitė.“
Prieš metus, 2015-ųjų liepos 14 d., Jungtinės Valstijos, šešios kitos pasaulio supervalstybės ir Iranas užbaigė beveik dvejus metus trukusias derybas dėl taip vadinamo Jungtinio detalių veiksmų plano. Šis paktas apibrėžė, ką Teheranui reikia padaryti norint nutolinti šalies branduolinę programą nuo galimybės kurti atominius ginklus, bei išdėstė Vakarų įsipareigojimus nutraukti daugelį finansinių, prekybinių ir naftos sankcijų, prislėgusių Irano ekonomiką.
Iranas savo susitarimo dalies laikėsi. Šalis išmontavo tūkstančius urano sodrinimo centrifugų ir eksportavo kone visas bombų gamybai tinkamų medžiagų atsargas. Ji taip pat išjungė sunkiojo vandens jėgainę, galėjusią pagaminti plutonio branduoliniams ginklams, bei atvėrė savo tiekimo grandines inspektoriams.
Nenuostabu, kad ekspertai branduolinio susitarimo ateitį vadina „visiškai neužtikrinta“. Arielis Levite‘as iš Carnegie tarptautinės taikos fondo prognozuoja kelias įmanomas baigtis, pabrėždamas, kad net ir visų sąlygų besilaikantis Iranas kelia didelę grėsmę, kadangi susitarimas galios neamžinai.
Net jeigu Iranas iš visų jėgų dabar bandytų sukurti atominį ginklą, Obamos administracija ir dauguma nepriklausomų ekspertų teigia, kad tam reikėtų mažiausiai metų. JAV ir jos partnerės – Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija – sako, kad tai yra pakankamas laiko tarpas, kad tokias pastangas būtų galima pastebėti ir joms sutrukdyti. Prieš pasirašant susitarimą, panorėjęs Iranas branduolinį ginklą būtų galėjęs sukurti vos per porą mėnesių.
JAV prezidentinėje kampanijoje pastebimos diskusijos apie Irano susitarimą didžiąja dalimi kvestionuoja labai ribotą JAV ir Irano šiandienos bendradarbiavimą, tačiau jau nebesitaiko į patį paktą. Demokratų kandidatė Hillary Clinton susitarimą palaiko, jos varžovas respublikonų stovykloje Donaldas Trumpas yra kalbėjęs apie „pakartotines derybas“.
Kiek sudėtingesnė situacija pastebima Irane. Likus vos vieneriems metams iki rinkimų, prezidentas Hassanas Rouhani yra spaudžiamas parodyti rinkėjams susitarimo naudą. Iranui iki šiol nepavyksta pritraukti rimtesnių investicijų, tiek bankams, tiek tarptautinėms kompanijoms baiminantis galimo JAV pykčio ar baudų.
Birželį išplatintas „Boeing“ susitarimas parduoti Iranui dešimtis keleivinių lėktuvų už maždaug $25 mlrd. gali atverti prekybinius vartus į šią šalį – jei tik ištvers milžinišką abipartinę JAV opoziciją, girdimą iš tų pačių kritikų, kurie priešinosi branduoliniam susitarimui. Praėjusią savaitę Atstovų rūmai jau priėmė dvi pataisas, kurios efektyviai blokuotų tą pardavimą. Senatas savo nuomonės dar neišsakė, tačiau jei tai padarytų, prezidentas Obama turbūt vetuotų tą bilį.
Tačiau Obamos administracija pagrindiniu susitarimo išlikimo faktoriumi laiko būtent Rouhani sėkmę įtikinant iraniečius jo nauda. Kerry taip pat skatina Europos bankus daugiau investuoti Irane, o JAV diplomatai netgi svarsto galimybę sušvelninti finansinius apribojimus Iranui. Nenuostabu, kad tai ne itin patinka respublikonams – Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas praėjusį mėnesį tokius siekius jau pavadino „vadovėliniu nuolaidžiavimo politikos pavyzdžiu“.
Kitą problemą kelia balistinės raketos. JAV iškart po susitarimo džiaugėsi užsitikrinusi taip trokštamą lengvatą: Jungtinių Tautų draudimo Iranui kurti balistines raketas pratesimą dar aštuoneriems metams. Teheranas tų apribojimų nesilaiko, ir toliau testuoja raketas, galinčias pasiekti Izraelį, mirtiną Irano priešą. Ir daro tai be jokios tarptautinės reakcijos ar nuobaudų.
Nenuostabu, kad ekspertai branduolinio susitarimo ateitį vadina „visiškai neužtikrinta“. Arielis Levite‘as iš Carnegie tarptautinės taikos fondo prognozuoja kelias įmanomas baigtis, pabrėždamas, kad net ir visų sąlygų besilaikantis Iranas kelia didelę grėsmę, kadangi susitarimas galios neamžinai.
„Vieneri metai baigėsi, liko dar septyneri – laikrodis tiksi“, - sako Levite‘as.
