Grupės „69 danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė (36 m.) gyvenimu mėgaujasi kiekvieną dieną – ji nesigręžioja atgal ir nesistengia numatyti rytojaus. Užsisukusi darbuose ji dažnai lekia ir skuba, tačiau atėjus ramesnei akimirkai su septynmete dukrele Marija stengiasi ją pristabdyti ir pasidžiaugti tyla bei ramybe, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Moteris džiaugiasi, kad kone visi savaitgaliai iki pat Naujųjų metų jau suplanuoti – grupei „69 danguje“ netrūksta koncertų ir gerbėjų dėmesio. Ji pamena, kaip prieš kelerius metus merginos nutarė išsiskirstyti – tada I.Martinkėnaitė dėl grupės iširimo liūdėjo bene labiausiai. Tačiau šiandien šios emocijos – jau praeitis.
„Mums labai smagu kartu, gal dėl to ir dirbame toliau. Su Karina ir Nijole esame ne tik kolegės, bet ir draugės“, – pasakojo moteris.
Šiuo metu Ingrida vis dar išgyvena skyrybas su sutuoktiniu Andrejumi. Dar sausį interneto portaluose pasirodė naujiena apie tai, kad dainininkės vyras sėdo į teisiamųjų suolą. Jam pateikti kaltinimai garsioje byloje – vadinamosios „Mokesčių inspekcijos“ gaujos nariai kaltinami turto prievartavimu, vagystėmis ir kitomis nusikalstamomis veikomis. Oficialiai pora kol kas dar nėra išsiskyrusi – procesas dėl įvairių priežasčių užtruko.
„Nėra lengva, – atsidūsta pašnekovė. – Sunku rasti laiko, vasarą daug koncertavome pajūryje. Jei būčiau sostinėje, gal teismų procesas jau būtų pasibaigęs. Šiandien mano statusas – vis dar besiskirianti. Reikia susidėlioti viską į lentynas, susitarti.“
Ingrida neslepia – paaiškinti apie tėvų skyrybas netrukus aštuonerių metų gimtadienį švęsiančiai Marijai yra jos didžioji misija. Moteris siekia apsaugoti mergaitę nuo visų sunkių išgyvenimų, o abu tėvai jai skiria daug laiko ir dėmesio.
– Sunkių situacijų, išgyvenimų gyvenimas kartkartėmis pateikia. Kur semiatės stiprybės sunkiomis akimirkomis?
– Labai vertinu ramybę, buvimą su savimi. Jei atsiduriu aklavietėje, jei man sunku rasti sprendimą, kurį laiką turiu pabūti viena. Apmąstau viską. Man labai padeda ir bėgimas. Kai bėgu, galvoti netrukdo nei telefonas, nei draugai ar pažįstami. Net blogi orai – ne problema. Kartą mane bėgiojančią užklupo didžiulė liūtis – net ji nesutrukdė baigti tądien užsibrėžtų 8 kilometrų.
Stipriausi ir didžiausi sukrėtimai visada susiję su vaiku – kai Marija serga, juk ji svarbiausias žmogus pasaulyje. Dukrytės labai ilgiuosi net išvykusi kelioms dienoms su grupe koncertuoti.
Mūsų darbas dažnai susijęs su kelionėmis. Anglija, Airija, Olandija, Norvegija – čia koncertuojame savaitgaliais, tad išvykstu keletui dienų.
Tačiau į Ameriką, kitas tolimas šalis skrendame kur kas ilgesniam laikui. Marija tuomet lieka su tėčiu ar močiute.
Kur tik galiu, vykstu kartu su dukterimi. Neseniai pusę metų abi praleidome Tenerifės saloje Ispanijoje. Abi džiaugėmės tuo laiku kartu. Vasaromis su dukterimi persikeliame į lietuvišką pajūrį.
Ir stiprybės dažniausiai semiuosi iš jos – iš vaiko lūpų girdžiu labai daug išminties. Marija į sunkumus žiūri linksmai, žaisdama, paprastai – ir mums, suaugusiesiems, reikėtų dažniau taip elgtis.
– Kokia esate mama? Ar vadinamoji supermama, nuolat sakanti „mes“, kuri jaudinasi dėl kiekvienos smulkmenos, ar atsipalaidavusi ir rami?
– Visos mūsų grupės merginos yra be galo atsakingos ir rūpestingos mamos. Į kiekvieną smulkmeną žiūrime kaip į didelį dalyką, kuris, mūsų akimis, nulems tavo vaiko ateitį.
Dukteriai norisi duoti viską, kas geriausia, bet kartu jos neapkrauti. Noriu, kad ji kuo ilgiau pasidžiaugtų vaikyste, kuo daugiau patirtų. Norisi Marijai sugalvoti įvairios veiklos, kartu leisti laiką, kad vaiko akiratis būtų kur kas platesnis. Tam turiu kelis vakarus per savaitę ir sekmadienį. Be to, ir duktė turi veiklos – mokykla, būreliai.
Dabar ji jau antrokė, kartu ruošiame namų darbus, kartu planuojame laisvalaikį. Sekmadieniais abi ruošiamės mokyklai. Ji – labai judrus vaikas, jai sunku nusėdėti vienoje vietoje. Pasižiūrėjusi į savo gyvenimą, kai ir pati nenustygstu vietoje, suprantu ją. (Juokiasi.)
