Fast Food samprata amerikiečių kasdienybėje atsirado 6 dešimtmetyje, o po 30 metų – jam priešingas judėjimas Slow Food. Žmonės suprato, kad masiškai gaminamų, supakuotų ir greitai atšildomų pusfabrikačių patogumas nublanksta, kai palygini su neapdirbtų vietinių produktų, ant stalo patenkančių tiesiai iš sodų ir jūros gelmių, praleidžiant šaldymo, transportavimo, pakavimo ir šildymo stadijas, teikiama nauda.
Tačiau greitojo maisto pramonė niekur neketina trauktis, o priešingai, vis ieško naujų būdų egzistuoti šalia taip vadinamo lėtojo maisto, o kartais net su juo susijungti.
Būtent tokių hibridinių maitinimo įtaigų kategorijai priklauso neseniai San Fransiske atsidaręs restoranas Dumpling Time. Viena vertus, azijietiškų koldūnų lipdymas gerai ištreniruotose patyrusių virėjų rankose ir jų išvirimas garuose trunka vos kelias minutes, kas yra originali greitojo maisto koncepcija. Kita vertus, negalima sugalvoti nieko šviežesnio: koldūnai nėra užšaldomi, jie niekur negabenami ir nelaikomi šaldikliuose iki jų prireiks, o gaminami čia ir dabar iš šviežių vietinių produktų, kas yra esminis lėtojo maisto bruožas.
Nesvarbu, kaip greitai (ar lėtai) juda eilė Dumpling Time, paragauti šio restorano maisto tikrai būtina: www.dumplingtimesf.com.
Napos mieste, kur žmonės keliauja aplankyti vynuogynų ir vyno daryklų, naujam gyvenimui atgijo kulinarinis kompleksas Copia, kuriame atsidarė Culinary Institute of America (CIA) įstaiga – restoranas, indų muziejus, valgomojo ir virtuvės reikmenų parduotuvė bei amfiteatro principu išdėstyta auditorija, kur vyksta paskaitos ir seminarai gastronomijos ir vyno temomis. Mes su vyru užsirašėme į mokymus apie vyną Napa Valley vs. The World, bei užsisakėme staliuką restorane The Restaurant at CIA.
Mokymų pradžioje mūsų instruktorė Traci Dutton, kuri prisipažino „apie Napos slėnio vynus žinanti daugiau nei kas kitas pasaulyje“, papasakojo, kuo Napos vynas skiriasi nuo tų pačių vynuogių rūšių vyno, gaminamo Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitose Europos valstybėse. Paskui visiems dalyvaujantiems buvo pasiūlyta pabandyti atspėti, kuris vynas yra pagamintas „senajame“, o kuris „naujajame“ pasaulyje, ragaujant vyną aštuoniose taurėse, sugrupuotose poromis pagal vynuogių rūšis. Savo pačios nuostabai, teisingai atspėjau visų vynų kilmę, ir prajuokinau auditoriją, atsakydama į dėstytojos klausimą, pagal kokias charakteristikas pasirinkau teisingą atsakymą. „Vynas iš Napos skanesnis“, – išdrožiau. Man netgi pasirodė, kad europietiški vynai specialiai buvo parinkti taip, kad Kalifornijos vynas atrodytų palankiau, tačiau pagal balsuojančių už bordo ir riochą skaičių supratau, kad mano skonis jau negrįžtamai atitrūko nuo mano europietiškų šaknų...
„The Restaurant at CIA“ vyriausioji šefė Polly Lappetito laikosi įsitikinimo, kad nesvarbu, kaip sudėtinga būtų pagaminti patiekalą, maistas vis tik visada privalo būti paprastas ir suprantamas. Juo labiau, kad dauguma produktų į restorano virtuvę atkeliauja iš greta esančio daržo ir sodo lysvių, kur noksta obuoliai, alyvuogės, pomidorai, svogūnai, braškės ir prieskoninės žolelės, sudarantys restorano meniu pagrindą. Pomidorų salotose atpažinome įvairių spalvų „paveldo“ rūšių pomidorus, kuriuos prieš tai matėme augant prie įėjimo. Ramiajame vandenyne sugautos midijos buvo pagamintos panaudojant aštriuosius raudonuosius pipirus iš to paties daržo.
Mane ypatingai pradžiugino vietinis upėtakis su agurkų ir ridikėlių salotomis su grietine. Kaip tik taip, kaip gamino mano močiutė! Daugiau informacijos apie restoraną ir užsiėmimus rasite interneto svetainėse www.therestaurantatciacopia.com ir www.ciaatcopia.com.
Šiuolaikinis meksikiečių restoranas Copita Tequileria y Comida yra įsikūręs pačiame Sausalito – dar vieno miestelio, kuriame taip ir norisi neskubant leisti laiką - centre. Restorano šefas Daniel Tellez šiais metais sugalvojo kai ką naujo ir įdomaus – kiekvieną metų savaitę (o jų, kaip žinia, yra 52) greta įprasto meniu jis gamina dar vieną ypatingą patiekalą, pavadintą savo pusbrolio ar pusseserės vardu. O jų šis iš Meksiko kilęs šefas turi net 56! (Visi yra tikrų tikriausi kraujo giminaičiai, aš specialiai pasiteiravau!)
Šios savaitės, kuri baigsis rugpjūčio 27-ąją, patiekalas vadinasi Ableardo (Mole de olla). Tai jautienos sultinio pagrindu pagaminta daržovių sriuba su raudonaisiais pipirais ir kaktuso lapais, suteikiančiais sriubai rūgštelės. (Pusbrolio Ableardo giminės paprastai klausia, „na, ko toks surūgęs?“) Kitos savaitės patiekalas vadinsis Rosa (Chicken enchiladas, coloradito mole), jo sesers Rosos garbei: Rosa neseniai įstojo į Kolorado universitetą, dievina vištieną nesaldaus šokolado ir raudonųjų pipirų padaže bei išsiskiria itin linksmu būdu. Visi restorano svečiai gauna lankstinukus su patiekalo pavadinimo paaiškinimu ir giminaičio istorija, o kai kurie restorane lankosi kas savaitę ir juos kolekcionuoja! Daugiau informacijos interneto svetainėje www.copitarestaurant.com.
Norintiems greitai pavalgyti, atsigerti ir vėl grįžti prie savo reikalų, Ouklando ir Berklio sandūroje atsidarė kaip tik tam tinkama kavinė. Paradise Park Café priklauso Park Cafe Group (Dolores Park Cafe, Precita Park Cafe, Duboce Park Cafe), kurią San Fransiske įkūrė dvi moterys – Rachel Herbert ir Dana Oppenheim.
Čia jums greitai išspaus norimo skonio šviežių vaisių, daržovių ir žalumynų sultis, pagamins Equator kavos, gaminamos kaimyniniame San Rafaelio miestelyje ir supakuos išsinešimui salotas ar sumuštinį iš ekologiškų produktų (ir vėl - visi lėtojo maisto bruožai!). Meniu rasite sumuštinį iš chala duonos su kepta vištiena, smulkintais kopūstais, marinuotais svogūnais, ridikėliais ir aštriu azijietišku padažu; vietnamietiškai pagamintą vištienos dešrelę su šparaginėmis pupelėmis citrininiame padaže, žaliaisiais žirneliais ir kepintais žemės riešutais; vegetariškas salotas iš visos daržovių vaivorykštės su riešutų trupiniuose apkeptais tofu gabalėliais ir gliaudytomis moliūgų sėklomis bei kitus įdomius patiekalus. Daugiau informacijos internetinėje svetainėje www.paradiseparkcafe.com.
Ema Krasov. Jurijaus Krasovo nuotraukos
