Pacifica miestas yra įsikūręs prie žmonių pamėgto vaizdingojo Highway 1 greitkelio, vandenyno pakrante besidriekiančio per visą Kaliforniją iš šiaurės į pietus.
Miestą siekianti Ramiojo vandenyno pakrantė beveik visa yra padengta tiršto rūko, tad net tradicinis rudens festivalis yra vadinamas „ūkanotuoju“ – Fogfest, nepaisant to, kad jam yra parinktas statistiškai pats saulėčiausias savaitgalis rugsėjo pabaigoje.
Artėjant žiemai vandens ir oro temperatūra supanašėja, tad sumažėja rūko ir padaugėja saulėtų dienų. Pacifica lankyti galima ištisus metus, juolab, kad čia visada yra ką veikti ir ką apžiūrėti.
Tai yra tikras vandens sporto mėgėjų rojus bei ideali vieta dievinantiems pasivaikščiojimus paplūdimiu su šunimi ar be. Šis mažytis miestelis turi visą paslėptų turtų rinkinį, dėl kurio čia verta užsukti – taip arti San Fransisko (20 minučių kelio automobiliu) ir taip toli nuo minios ir triukšmo.
Dvaro Sam’s Castle istorija yra ilga ir marga. Jį 1908 m. pastatė teisininkas iš San Fransisko Henry Harrison McCloskey, kai po katastrofiško 1906 m. žemės drebėjimo nusprendė apsaugoti savo šeimą ir pervežti ją į tvirtovę primenantį dvarą ant kalvos prie vandenyno.
Per ilgiau nei šimtmetį trunkančią savo istoriją, dvaras nė karto nenukentėjo nuo požeminių smūgių, tačiau prisikentėjo nuo savo įvairių savininkų, pakeitusių pirmuosius šeimininkus.
Sausojo įstatymo laiku dvare buvo įrengtas pogrindinis baras, vėliau – nelegalus viešnamis, o paskui ir nelegali abortų klinika. Mieste nuolat sklandė gandai ir brendo siaubingi įtarimai. Kartą vieno San Fransisko laikraščio reporteris parašė straipsnį apie tai, kaip paslapčia pakasinėjęs dvaro teritorijoje aptiko moteriškų kaulų. Tai atrodė kaip gandų apie gydytojų po nesėkmingų abortų nužudytas moteris patvirtinimas. Reikalo ėmėsi policija. Paaiškėjo, kad tai buvo vištos kaulai...
Antrojo pasaulinio karo metais dvare gyveno jūreiviai, kuriems teko žvalgybinis darbas – stebėti, ar nepasirodys japonų šnipai su povandeniniais laivais.
1958 m. dvarą įsigijo Sam Mazza – teatro dailininkas, dirbęs kino studijai 20th Century Fox Los Andžele. Jis neketino gyventi dvare, paprasčiausiai planavo čia „laikyti visus savo nereikalingus daiktus“. Paaiškėjo, kad visi tie daiktai yra verti muziejaus. Taikomosios dailės darbai, matyti teatro scenoje ir kino filmuose, užpildė 24 rūmų kambarius, restauruotus ir apstatytus praėjusių epochų baldais.
Sam’s Castle ilgą laiką buvo rengiami uždari labdaros vakarėliai, o rūmai tik neseniai atvėrė duris visuomenei – vos vieną dieną per mėnesį (sekmadienį) čia yra rengiamos ekskursijos su gidu. Artimiausios ekskursijos numatytos lapkričio 29 d., gruodžio 20 d., o taip pat 2015 metų sausio 18 d., vasario 21 d. ir kovo 8 d.
Kalbant apie kultūrą, tai Pacifica neatsilieka nuo kur kas stambesnių regiono gyvenviečių. Sanchez Art Center yra įsikūręs buvusios pradinės mokyklos, pastatytos „kūdikių bumo“ laikais 1950-1960 m., patalpose. Sumažėjus mokinių skaičiui mokyklos patalpos ištuštėjo, tačiau atgimė naujam gyvenimui kaip Pacifica Center for the Arts, kurio scenoje pasirodo teatro ir muzikos kolektyvai, o buvusiose klasėse įrengtos dailininkų dirbtuvės ir yra nuolat rengiamos parodos.
Pakelės kavinę Lovey’s Tea Shoppe irgi galima palaikyti menininko studija. Įvairūs porcelianiniai arbatinukai, puodeliai ir dubenėliai, o taip pat statulėlės ir žaisliukai, beveik uždengia visas nameliuko sienas ir visus įmanomus paviršius. Kavinės šeimininkė pripažįsta, kad moterims prireikia milžiniškų pastangų, kad arbatos ceremonijai čia atsitemptų savo visomis išgalėmis besipriešinančius vyrus, sužadėtinius ir gerbėjus. Tačiau po apsilankymo visi būna labai patenkinti ir net tampa nuolatiniais lankytojais šioje kavinėje, kur be dešimčių rūšių arbatos dar galima paskanauti sumuštinukais, blyneliais su mėlynių uogiene ir plakta grietinėle bei pavalgyti sočius pietus.
Natūralu, kad vandenyno pakrantėje įsikūrusiame miestelyje dauguma restoranų siūlo jūros produktų. Įprastas sekmadieninis Moonraker Restaurant vėlyvų pusryčių bufetas prie šampano siūlo viską nuo austrių, krabų ir krevečių iki pagal užsakymą gaminamų omletų, mėsinių patiekalų ir tortų su pyragaičiais. Pro restorano langus gruodžio-sausio mėnesiais galima stebėti į šiltus kraštus migruojančius banginius, o kovą-balandį - grįžtančius jau su jaunikliais. Šio reginio liudininkai prisimena akimirkas, kai „du banginiai dydžio sulig mokykliniais autobusais vienu metu iššoka į orą...“
Perujietiškas restoranas Puerto 27 kiekvieną vakarą yra sausakimšas. Tradicinių lotynoamerikietiškų patiekalų meniu rasite citrinų sultyse marinuotos baltos žuvies, keptų kalmarų su kreolišku padažu, pyragėlių su grybais ir šašlyko iš jaučio širdies.
Pačiame paplūdimyje įsikūrusiame Nick’s Restaurant, kuris miesto traukos centru yra jau nuo 1927-ųjų, kiekvieną savaitgalį groja orkestras, o klientai užpildo šokių aikštelę.
Pro restorano duris galima išeiti į riedulių apsuptą Rockaway Beach, kuriame ošia Ramusis vandenynas, baltomis putomis puošdamas mėnesienos pasidabruotas bangas.
Neseniai lankytojams buvo atidarytas pėsčiųjų takas Devil’s Slide. Tai yra buvusi greitkelio dalis, kuri savo laiku buvo uždaryta dėl pavojingų akmenkryčių, sukėlusių daug automobilių avarijų. Praėjusiais metais parko vadovybė atliko būtinuosius restauravimo darbus ir atvėrė pusės mylios ilgo pakrantės taką pėstiesiems, dviratininkams ir raiteliams.
Kitas pėsčiųjų takas, idealiai tinkantis lengviems pasivaikščiojimams net ir ūkanotą dieną, veda į Mori Point kyšulį. Išilgai viso tako vienoje pusėje atsiveria vaizdas į vandenyną, o kitoje – į golfo laukus, apsuptus keistai stipraus vėjo išguldytais kiparisais.
Pacifica mieste tėra vos šeši viešbučiai, ne itin įmantrūs, tačiau švarūs ir patogūs. Kiekviename Pacifica Beach Hotel kambaryje yra sūkurinė vonia, o visai šalia viešbučio – smėlio paplūdimys Linda Mar Beach. Rytais ir vakarais čia galima stebėti kaip aušros ir saulėlydžio dangus įvairiomis spalvomis nudažo bekraštį vandenyną, o dienos metu čia suplūsta juodais vandens kostiumais nuo galvos iki kojų apsitempę narai ir banglentininkai, nutrūktgalviškai manevruojantys skaidriai žalsvų bangų keteromis.
Daugiau informacijos internete www.VisitPacifica.com.
Ema Krasov. Jurijaus Krasovo nuotraukos
