Mokyti vaikus finansinio raštingumo nėra labai paprasta, tačiau tai daryti būtina. Norime, kad vaikai suprastų ne tik tai, kaip jie uždirbami, bet ir kaip juos protingai leisti. Tinkamai vaikystėje su pinigais elgtis neišmokęs vaikas gali susidurti su sunkumais ateityje.

Vaikus supažindinti su pinigais, jų verte bei panaudojimu reikėtų po truputį, atsižvelgiant į jų amžių. Dar nemokantis skaičiuoti vaikas gali turėti „kiaulę taupyklę“, kuri taps pirmu metodu mokyti vaiką finansinio raštingumo – juk kaip smagu žaisti ir nuolat tikrinti, ar taupyklė jau sunkesnė, ar labiau barška. O ją pripildžius keliauti į parduotuvę išsirinkti norimo žaislo. Taip paprastai žaidžiant mokome atžalas taupyti.

Vaikui pradėjus skaičiuoti nuo vieno iki dešimties jau galima paaiškinti, kad skirtingos kupiūros turi skirtingą vertę. Su ikimokyklinio amžiaus vaikais drąsiai galite kalbėti apie: piniginės kupiūras ir monetas – kaip jos atrodo, kas jose pavaizduota ir pan.; banką ir jo funkcijas – kad tai nėra saugykla su aukso kalnais, kaip veikia ši finansų įstaiga, kokias finansines paslaugas ji teikia; pinigai nėra neišsemiamas šaltinis – jei vaikas pametė, turi suvokti, kad prarastų pinigų neatgaus. Taip pat ir su uždarbiu – jis nebus kokio tik užsigeisi. Taip mokysis juos labiau saugoti ir suvoks atsakomybę už turimus pinigus.

Su pradinių klasių mokiniais galite kalbėti ir mokyti juos suprasti bei suvokti: ne tik skirtumus tarp piniginių kupiūrų ir monetų, tačiau ir skirti euro ir cento vertę. Suprasti, kad 100 centų sudaro 1 dolerį; mokėti suskaičiuoti, ar kasininkas parduotuvėje atidavė grąžą tinkamai; suskaičiuoti, ar užtenka pinigų norimai prekei įsigyti, nes turi suvokti, kad visko nupirkti neįmanoma. Kišenpinigiai taip pat yra fiksuoti, todėl mokiniai turėtų mokytis planuoti savo išlaidas bei santaupas ir jomis tinkamai disponuoti.

Mokyti vaikus elgtis su pinigais nėra paprasta, reikia daug kantrybės ir laiko. Nors apčiuopiamų rezultatų iš karto ir nematysime, tačiau užaugę vaikai žinos, kad savarankiškai gali spręsti savo finansines problemas.

Pasąmoningai ar sąmoningai vaikai kartoja tėvų elgesį, tad jokia naujiena, kad vaikai mokosi iš tėvų. Pinigai – ne išimtis, todėl tėvams reikia stengtis būti tinkamu pavyzdžiu, nes jis gali būti geriausia finansinė vaikų mokykla. Tai, kaip tėvai elgiasi ir ką sako apie pinigus, daro didžiausią įtaką vaiko finansiniam ugdymui. Todėl būtina apgalvoti ne tik tai, ką apie pinigus sakote, bet ir kaip su jais elgiatės.

Geras būdas mokyti vaikus valdyti pinigus yra šeimos susirinkimai, kurių metu susirinkus visai šeimai kalbamasi apie savo poreikius ir norus – ką gali leisti kiekvienas šeimos narys individualiai ir kokios išlaidos reikalingos visai šeimai kartu. Pagrindinė šio užsiėmimo mintis ta, kad vaikas supras, jog išlaidos priklauso nuo visos šeimos narių ir šeimos gaunamų pajamų.

Vaikams reikėtų padėti suvokti, kad pinigai ant medžių neauga ir juos reikia užsidirbti. Leiskite jiems tai išbandyti atliekant tam tikrus darbus – geriausia mokėti už tuos, už kuriuos ir taip mokėtumėte. Pavyzdžiui, šiltą vasaros dieną vaikas gali nuplauti jūsų mašiną ir už tai gauti atlygį. Tačiau nepamirškite, kad pats darbas savaime neturi tapti priežastimi duoti pinigų. Vaikui būtina suvokti, kad alga mokama tik už kokybiškai atliktą darbą.

Skatinkime vaikus uždirbtus ar gaunamus pinigus taupyti. Išmokę atidėti ir iškarto neišleisti pinigų, vaikai formuos įprotį taupyti, kuris bus labai naudingas ateityje. Vaikui užsinorėjus brangaus telefono ar kito didesnio daikto, sutarkite, kad jį pirksite bendrai ir sutartą dalį jis turės sutaupyti pats. Paskatinus taupyti jis geriau suvoks pinigo vertę, nes sukaupti didesnę sumą pinigų reikės ilgesnio laiko tarpo.

Vienodai svarbu ne tik išmokti taupyti, bet išmokti ir protingai leisti turimus pinigus. Nespręskite už vaikus, ką jie turėtų įsigyti už savo pinigus. Leiskite jiems klysti, nes pasimokę iš šių mažų klaidų, kurias padarys dabar, jie neklys ateityje spręsdami pirkimo dilemas. Tačiau mokykite juos, patarkite ir duokite gaires, kaip reikėtų elgtis su turimais pinigais. Pabrėžkite, kad išleidus pinigus menkniekiams tokiems kaip saldainiai, kramtomoji guma ar lipdukai, gali neužtekti pinigų būtiniems didesniems daiktams įsigyti.