Rinkimų į JAV Kongresą rezultatų neramiai laukė ne tik amerikiečiai – Europa taip pat turi savų baimių ir lūkesčių. Užsienio politikos analitikai mano, kad Kongrese pasikeitęs politinių jėgų balansas nebūtinai pagerins transatlantinius santykius prekybos srityje. Be to, jei demokratai imsis prezidento Donaldo Trumpo apkaltos, jis užsienio politikos klausimais gali būti dar labiau neprognozuojamas.
Amerikiečiai rinko atstovus į abejus Kongreso rūmus: jie sprendė dėl visų 435 vietų Atstovų rūmuose, tačiau Senate naujai užpildytos buvo tik 35 vietos iš 100. iki rinkimų respublikonų partija turėjo daugumą abejuose rūmuose, tačiau tradiciškai vidurio kadencijos rinkimai susilpnina opozicijos partiją. Prieš pat rinkimus buvęs Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas laikraščiui „Deutsche Welle“ teigė, kad jei demokratai atgautų bent vienų rūmų kontrolę, tai būtų naudinga „stabdžių ir atsvarų“ sistemai. Ikirinkiminių apklausų prognozės išsipildė ir demokratai išnaudojo šansą gauti daugumą Atstovų rūmuose.
Vis dėlto Brokas pripažino, kad demokratų partijos pergalė gali turėti ir neigiamų padarinių. „Tuomet prezidentas Trumpas koncentruotųsi vien į užsienio politiką, kadangi nebegalėtų vykdyti jokių reformų namuose. Tai galėtų priversti mus dar labiau nerimauti“, – mano Brokas.
Buvęs britų diplomatas ir Europos reformų centro direktorius Ianas Bondas portalui npr.org teigė, kad Londone manoma, jog šie rinkimai rodo, kokia kryptimi juda JAV.
„Respublikonams gerai pasirodžius rinkimuose, Europoje žmonės gali pradėti galvoti, kad Trumpas nėra tik fazė, kuri praeis. Žmonės pradės galvoti, kad tai – pokytis Amerikos politikoje ir Amerikos požiūryje į išorinį pasaulį. Mes turėsime prisitaikyti prie fakto, kad Amerika gali nepadėti Europai krizės atveju“, – sakė Bondas.
Analitiko teigimu, net atgavę Atstovų rūmų kontrolę, demokratai nebūtinai galės daryti tiek įtakos, kiek tikisi europiečiai – JAV prezidentas užsienio politikos klausimais turi daug laisvės.
„Deutsche Welle“ rašo, kad Trumpo požiūris į Europos Sąjungą yra aiškus. Kalbant apie prekybą, jis Bendriją laiko ne JAV konkurente, o prieše. Pavyzdžiui, prezidento inicijuoti JAV prekybos politikos pokyčiai lėmė ginčus beveik su visų industrializuotų šalių lyderiais.
Po to, kai Trumpas pritaikė tarifus plienui ir aliuminiui, jis ėmė grasinti apmokestinti iš ES importuojamus automobilius. Esą tokiu būdu būtų apsaugoti JAV automobilių gamintojai.
Vokietijos užsienio reikalų tarybos JAV politikos klausimų ekspertas Josefas Bramlas įspėjo, kad Demokratų partijos pergalė rinkimuose nebūtinai palengvins įtampą transatlantiniame prekybos kare. „Demokratai jau kurį laiką radikalizuoja laisvąją prekybą, jie dar ilgesnį laiką elgėsi protekcionistiškai. Nauja yra tai, kad Trumpas pagarsino respublikonų protekcionistų pajėgas“, – mano Bramlas.
Pasak Bramlo, demokratų pergalė Trumpui gali būti naudinga: jis per Kongresą gali pasinaudoti varžovų partija tam, kad įgyvendintų milijardų dolerių vertas infrastruktūros programas. Kitaip tariant, demokratų pergalė vidurio kadencijos rinkimuose gali padėti pamatus Trumpo perrinkimui 2020 metais.
Kai kurie respublikono prezidento oponentai tikisi, kad daugumą gavę demokratai ne tik nepadės įgyvendinti Trumpo darbotvarkės, bet ir pradės jo apkaltą.
Kaip žinia, specialusis tyrėjas Robertas Muelleris vykdo tyrimą dėl galimo Trumpo kampanijos sąmokslo su Rusija siekiant nugalėti 2016-ųjų prezidento rinkimuose. Jei paaiškėtų, kad sąmokslo iš tiesų buūta, daugumą Atstovų rūmuose turintys demokratai galėtų bandyti inicijuoti Trumpo apkaltos procesą.
Vis dėlto Briuselis apie apkaltą kalba atsargiai. Analitikai baiminasi, kad Trumpas, siekdamas nukreipti dėmesį nuo apkaltos, įsakytų smogti Šiaurės Korėjai ar Iranui. „Apkaltos proceso metu rizikingų užsienio politikos manevrų pavojaus lygis yra gana aukštas“, – „Deutsche Welle“ sakė Brokas.
Pasak jo, mažai tikėtina, jog kadencijos vidurio rinkimų atnešti pokyčiai bus teigiami. Esą Trumpo elgesys su NATO sąjungininkėmis yra toks nenuspėjamas, kad po rinkimų įmanomi visi scenarijai. Bramlas laikosi panašios nuomonės.
„JAV stabdžių ir atsvarų sistema nepadarys darbo už mus. Turime galvoti patys. Mes, kaip europiečiai, turime būti labiau užtikrinti“, – tikino ekspertas. Anot Bramlo, ES turi susikurti nuoseklią ir patikimą globalios politikos strategiją nepriklausomai nuo to, kas vadovauja Baltiesiems rūmams ar Kongresui.
