Net ir Čekijos Respublika, viena artimiausių Izraelio sąjungininkių, sakė, kad JAV prezidento sprendimas pakenks taikos pastangoms. Tuo tarpu Prancūzija pareiškė, kad dėl Jeruzalės statuso bus galima tartis tik galutiniame susitarime tarp Izraelio ir Palestinos.
Savo ruožtu, Netanyahu apgynė prieštaringai vertinamą Trumpo planą perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, pirmadienį Briuselyje pasakydamas, jog mano, kad Europos šalys turėtų pasekti šiuo pavyzdžiu. Jis taip pat sakė, kad Trumpo sprendimas rėmėsi „realybės pripažinimu“.
Praėjusią savaitę paskelbtas Trumpo sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir perketi JAV ambasadą į šventąjį miestą sukėlė tarptautinę kritikos bangą ir įžiebė protestus visame pasaulyje. Nors juo džiaugėsi Izraelio pareigūnai, šį žingsnį iškart pasmerkė Palestinos lyderiai, kurie Rytų Jeruzalę laiko būsimos Palestinos valstybės sostine.
Kalbėdamas kartu su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini – kuri praėjusią savaitę Trumpo sprendimą pavadino pavojingu žingsniu, diskredituojančiu Jungtinių Valstijų, kaip nuoširdžios tarpininkės, vaidmenį Izraelio ir Palestinos taikos procese – Netanyahu džiaugėsi 70 metų trukusios JAV politikos pasikeitimu.
„Jeruzalė yra Izraelio sostinė jau 70 metų, – kalbėjo Netanyahu. – Manau, kad prezidentas Trumpas tiesiog išdėstė visus faktus ant stalo. Taika yra paremta realybe. Taika yra paremta realybės pripažinimu.“
Izraelio premjeras taip pat pareiškė esąs tikras, kad Europos lyderiai paseks JAV prezidento pėdomis: „Aš tikiu, kad nors mes dar neturime susitarimo, tai įvyks ateityje. Tikiu, kad visos ar dauguma Europos šalių perkels savo ambasadas į Jeruzalę, pripažins Jeruzalę Izraelio sostine ir glaudžiai bendradarbiaus su mumis vardan saugumo, klestėjimo ir taikos.“
Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas leido aiškiai suprasti, kad ES „neišrašys tuščio čekio nematytam Trumpo taikos planui“, bei paragino Vašingtoną atskleisti, ką ruošia Jasonas Greenblattas, Trumpo patarėjas Vidurio Rytams, ir Jaredas Kushneris, Trumpo žentas ir vyriausias patarėjas.
„Mes jau kelis mėnesius laukiame Amerikos iniciatyvos, ir jeigu tokios nebus, tuomet iniciatyvos turės imtis Europos Sąjunga“, - sakė jis.
Švedijos aukščiausio rango diplomatė Margot Wallstrom apie Netanyahu pasiūlymą Europos lyderiams perkelti savo šalių ambasadas sakė: „Man sunku įsivaizduoti, kaip bet kuri šalis tą padarytų, ir nemanau, kad bet kuri ES šalis tai padarys.“
Savo ruožtu, Federica Mogherini dar kartą pabrėžė Bendrijos įsipareigojimą dviejų valstybių sprendimui, Netanyahu pasakydama, kad blokas ir toliau laikysis tarptautinio konsensuso Jeruzalės klausimu. ES taip pat padidins savo taikos pastangas ir kitą mėnesį organizuos derybas su Palestinos prezidentu Mahmoudu Abbasu, sakė ji.
Tuo tarpu Vokietiją šį savaitgalį krėtė prieš Izraelį nukreipti protestai, kurių metu buvo skanduojami tokie šūkiai kaip „mirtis Izraeliui“, bei kiti incidentai, įskaitant Izraelio vėliavų padegimus. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė: „Mes smerkiame bet kokį antisemitizmą ir ksenofobiją, ir jokie nesutarimai, net ir dėl Jeruzalės statuso, nepateisina tokių veiksmų.“
Savo ruožtu, JAV diplomatai ir toliau bando iki minimumo sumažinti Trumpo retorikos padarytą žalą. Telefoninio interviu su Persijos įlankos žurnalistais metu paklaustas, ar yra tikimybės, kad prezidentas apsigalvos, Artimųjų Rytų reikalų biuro sekretoriaus pavaduotojas Davidas Satterfieldas sakė, kad ne. Tačiau jis pabrėžė, jog pastarosios savaitės įvykių negalima laikyti įžanga galutiniam susitarimui.
„Prezidento sprendimas lieka galioti, – sakė jis. – Kaip ir sakiau, prezidentas tiki, kad tai buvo tinkamas žingsnis tinkamu metu. Prezidentas taip pat sakė, kad šios priemonės jokiu būdu neprognozuoja galutinių derybų tarp Izraelio ir Palestinos baigties.“
