Nors didmeninė rinka atvira, pagrindinis naftos produktų tiekėjas Lietuvoje – monopolininkas „Orlen Lietuva“. Mažmenininkai, perkantys kurą iš šios bendrovės, tvirtina, kad ji siūlo geriausias sąlygas, tačiau degalinėse, kurios įsigyja kurą iš Suomijos, kainos – mažesnės.
Energetikos ekspertas Vytautas Sidzikauskas teigia, kad Ūkio ministerijos, diplomatų ekonomikoje ir užsienio ambasadų atstovybėse vienas iš uždavinių – skatinti didmeninės rinkos plėtimąsi. „Reikia žiūrėti, kaip pati mūsų valstybė, visų pirma, ūkio ministerija, vyriausybė ir diplomatinis korpusas, dirba mums naudinga, ekonomine kryptimi. Norint atverti šią rinką nėra lengva. Net tas, kuris pigiau gali parduoti, žiūri į kitus tiekėjus ir visada stengsis kaip galima savo produktą parduoti brangiau. Jei būtų pastovūs kiti tiekėjai mažesnėmis kainomis – tada išloštume“, – sako V. Sidzikauskas.
„Statoil“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis pripažįsta, kad „Orlen Lietuva“ – monopolis Lietuvoje, bet nežiūri kaip į vienintelį galimą tiekėją. „Taip, jie veikia globalioje rinkoje taip, kad Lietuvoje yra vieninteliai tiekėjai, bet tai nereiškia, kad negalime įsigyti produkto kitur. Žinoma, jie kažkiek naudojasi tokia padėtimi, tačiau, iš kitos pusės, yra ir ribojami kaip monopolis, ir praranda laisvę kaip verslo subjektas, nes tikrai turi daugiau apribojimų“, – įsitikinęs I. Klimaitis.
„Neste Lietuva“ degalinės didžiąją dalį savo degalų importuoja iš Suomijos. Pasak mažmeninės prekybos skyriaus vadovo Audriaus Miežio, toks sprendimas priimtas dėl to, kad įsigyjant kokybiškesnius degalus degalinių tinklas vis dar gali konkuruoti kainomis su kitomis degalinėmis. „Mes matėme tiek poreikį, tiek galimybę įsigyti kokybiškesnių degalų. Taip pat praeitų metų pabaigoje buvo ženklų, kad gali būti „Orlen Lietuva“ tiekimuose sutrikimų, o mes norėjom, kad jų nekiltų mūsų klientams. Mums dabar atsiperka ir transportavimo kaina ir galime būti konkurencingi kainų atžvilgiu“, – pasakoja A. Miežis.
„Statoil“ didžiąją dalį savo degalų 2015 metais pirko iš „Orlen Lietuva“. Tokį savo sprendimą pagrindžia tuo, kad pasvėrus visas galimybes, grėsmes ir atsiskaitymo galimybes – jų pasiūlymas patraukliausias. „Mes kaip ir visi kiti rinkos dalyviai esame laisvi, iš kokio tiekėjo pirkti degalus. Jų kainos žinoma mus sąlygoja. Iš esmės „Orlen Lietuva“ kainodara, negalime sakyti, kad neleidžia mums piginti degalų, tiesiog jie yra vieni iš rinkos dalyvių ir, jei geresnio pasiūlymo rinkoje nėra, mes perkame iš jų ir turime tokią savikainą, kokią turime“, – sako I. Klimaitis.
A. Miežis prasitaria, kad tinklui „Neste Lietuva“ pradėjus pirkti kurą Suomijoje ir padidinus konkurenciją didmeninėje prekyboje, kainos turėjo įtakos ir kitoms didmenininkėms. „Orlen Lietuva“ tiesiog dominuoja, bet nė vieniems neuždrausta atsivežti iš kur nori, tiesiog reikia tuo užsiimti. Mes tai padarėme ir taip padidinome konkurenciją“, – sako A. Miežis.
I. Klimaitis teigia, kad didžiausia bėda ne tai, kad Lietuvoje yra viena gamykla, o įtakos ribojimui turi geografiniai bei geopolitiniai dalykai.
Energetikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad kainai didžiulę įtaką turi mokesčių politika. „Kaina priklauso ne vien tik nuo žaliosios naftos kainos. Į bendrą sumą įeina ir transportas bei technologinis procesas, kurio kainos nėra stabilios, nuolat keičiasi priklausomai nuo elektros energijos. Labai svarbu mokesčių politika, kurią vykdo pati valstybė. Jei pažiūrėtume į pasaulinį žemėlapį, surastume nemažai valstybių, kurios netaiko nei akcizų, nei kažkokių papildomų mokesčių ir tuo pačiu taip atpigina galutinius mokesčius“, – teigia V. Sidzikauskas.
Energetikos ekspertas V. Sidzikauskas įsitikinęs, kad nepaisant kokia rinka, ar monopolizuota ar ne, ją turi prižiūrėti konkurencijos taryba. Ekspertas teigia, kad svarbu ne vien atkreipti dėmesį, ar visiems suteikiamos vienodos sąlygos įeiti į rinką, tačiau svarbu ir pačiam vartotojui tinkamai pasirinkti. „Pačių mažmenininkų interesas yra nusipirkti kaip galima pigiau. Jei jie sugeba nupirkti iš „Orlen Lietuva“ pigiau nei iš kitų didmenininkų, nuo to vartotojai tikrai nekenčia, bet turi būti kreipiamas dėmesys, kaip tai vyksta, ar tam nėra susitarimo, nes čia gali būti ir tie vadinamieji baudžiamieji susitarimai“, – sako V. Sidzikauskas.
