Europos Sąjungos (ES) ministrams nepavyko priimti vieningo plano visoms 28-ioms Bendrijos šalims-narėms tolygiau pasidalinti politinio prieglobsčio prašančiais migrantais.
„Nebuvo prieita prie jokio bendro susitarimo“, - sakė Latvijos vidaus reikalų ministras Rihardsas Kozlovskis, turėdamas omenyje planą pagal kvotų sistemą perkelti 60 000 migrantų.
Bandymai pasiekti susitarimą dėl Viduržemio jūros migracijos krizės bus tęsiami per kitą savaitę numatomą ES viršūnių susitikimą.
Antradienį Italijos policija taip pat išvaikė dešimtis migrantų, įrengusių savo stovyklą netoli Prancūzijos sienos. Naudodamiesi priešriaušinėmis priemonėmis, policijos pareigūnai jėga nuvedė dalį pabėgėlių į autobusus ir išgabeno juos iš Ventimiglijos miestelio, esančio netoli nuo Prancūzijos Rivjeros kurortų. Migrantams, kurių dauguma yra atvykę iš Eritrėjos ir Sudano, buvo uždrausta patekti į Prancūziją.
Europos komisaras migracijos reikalams Dimitris Avramopoulosas tvirtina, kad tik privalomas – ne savanoriškas – migrantų kvotos mechanizmas leistų perkelti 40 000 migrantų į įvairias ES šalis. Likę 20 000 – dauguma jų Sirijos pabėgėliai – būtų perkelti į Europą iš Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių stovyklų pagal savanorišką planą, kai tik bus patvirtinti jų politinio prieglobsčio prašymai.
„Solidarumas negali būti dalijamas dalimis, - sakė Avramopoulosas po vidaus ministrų derybų Liuksemburge. – Šiandien mes pasiekėme progresą, tačiau tai dar ne pabaiga. Atėjo laikas mums pažiūrėti toliau nei nacionaliniai interesai ir išvengti pačio žemiausio bendro vardiklio – nerezultatyvaus derėjimosi ir kaltinimų.“
Jis taip pat sakė, kad ES „praeityje jau bandė savanorišką metodą ir jis nesuveikė“, primindamas bandymą palengvinti Maltos migrantų naštą.
Gelbėjimo operacija
Kiek anksčiau Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi įspėjo, jog, nepriėmus bendro susitarimo, Italija imsis „plano B“, kuris gali „pakenkti“ Europai.
Nors kai kurios ES narės, įskaitant Vokietiją ir Austriją, remia kvotų idėją, dauguma kitų teigia, jog migrantai neturėtų būti verčiami keltis į tas šalis, kuriose jie nenori gyventi. Be to, Jungtinė Karalystė, Danija ir Airija gali pasinaudoti savo išimtine teise neprisidėti prie kvotos plano.
Kol kas šiais metais bandydami kirsti Viduržemio jūrą jau žuvo daugiau nei 1 800 migrantų ir tai yra 20 kartų daugiau nei per tą patį laikotarpį 2014-aisiais. Dauguma žuvusiųjų keliavo palaikėmis, smarkiai perpildytomis valtimis iš konflikto draskomos Libijos.
Per pastarąsias savaites, ES karinių jūrų laivynų įgulos išgelbėjo tūkstančius žmonių, kuriems buvo kilusi grėsmė nuskęsti. Be to, pastarosiomis dienomis Italija yra įsivėlusi į ginčą su Prancūzija dėl daugiau nei 200 migrantų iš Afrikos įsikūrimo Ventimiglijos miestelyje. Prancūzija kaltina Italiją nesilaikant ES politinio prieglobsčio taisyklių, tačiau Romos vyriausybė tikina, jog migrantai Italiją laiko tik pereinamąja šalimi. Tuo tarpu Dublino konvencija teigia, kad politinio prieglobsčio prašymus turėtų peržiūrėti ta ES šalis, kurią migrantai pasiekia pirmiausia.
Prieš išvykdamas į derybas Liuksemburge, Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernardas Cazeneuve sakė: „Mes privalome pasiekti solidarumą su mūsų draugais italais, o jie turi prisiimti atsakomybę.“ Jis paaiškino, kad tai reiškia, jog Italija privalo „organizuoti nelegalių migrantų grąžinimą“, tokiu būdu patvirtindamas, jog kitas svarbus ES prioritetas yra grąžinti namo daugybę migrantų, kuriems pavyko likti ES nelegaliai. Savo ruožtu, Avramopoulosas išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad 2013-aisiais migrantų sugrąžinimo lygis siekė vos 33 proc.
Ką sakė vidaus reikalų ministrai
Angelino Alfano iš Italijos: „Mes dirbame tam, kad išvengtume politinio Europos bankroto... Situacija Ventimiglijoje yra smūgis Europai į veidą. Tai yra įrodymas, jog migrantai nekeliauja į Italiją, kad liktų Italijoje; jie keliauja į Italiją, kad patektų į Europą.“
Theresa May iš JK: „Mes privalome persekioti tas nusikaltėlių gaujas, kurios žaidžia šitą siaubingą, bejausmį žaidimą prekiaudamos žmonių gyvybėmis. Mes taip pat privalome nutraukti giją tarp žmonių patekimo į tas valtis ir Europos krantų pasiekimo. Tai reiškia, kad reikia grąžinti tuos žmones į Šiaurės Afriką ar kitur, į jų gimtąsias šalis, kad jie nebematytų jokios teigiamos perspektyvos vykstant į tokią kelionę.“
Francesas Fitzgeraldas iš Airijos: „Mes norime pasiekti solidarumą su kitomis šalimis, kad padėtume joms susidoroti su šia humanitarine krize. Būtent todėl mes labai rimtai svarstysime visas šiandienos alternatyvas.“
Italijos „planas B“
Italija ir Graikija – kurių krantus šiais metais jau pasiekė daugiau nei 100 000 valtimis atplaukiančių žmonių – primygtinai reikalauja, kad kitos ES šalys dalintųsi su jomis šia našta.
Žiniasklaida praneša, jog Italijos premjeras įspėjo, kad, nepriėmus sąžiningo susitarimo, Italija pradės išdavinėti laikinas vizas migrantams, kurios, pagal Šengeno taisykles, leis jiems išvykti už Italijos ribų. Nors Italijos „plano B“ detalės nebuvo pateiktos, turimi duomenys rodo, jog Italija gali neleisti migrantams, išgelbėtiems užsienio jūrų laivynų įgulų, išsilaipinti šalies krantuose.
Šengeno sistema panaikino privalomas asmens dokumentų patikras prie daugumos ES šalių vidaus pasienių punktų, kad paskatintų laisvą piliečių judėjimą. Vis dėlto, Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere sakė, kad „mes nesiekiame keisti Šengeno sistemos ir nepasisakome už sugriežtintą pasienių kontrolę“.
Europos Komisija jau yra pasiūliusi „pasidalijimo planą“ migrantų perkėlimui į kitas ES šalis, atsižvelgdama į tokius faktorius, kaip tų šalių populiacija, bendrasis vidaus produktas ir nedarbo lygis. Tačiau vis gilėjanti migracijos krizė atskleidė nesutarimus ES viduje. Tokios rytų Europos šalys, kaip Čekijos Respublika, Lenkija ir Vengrija smarkiai priešinasi kvotų sistemai, pagal kurią turėtų priimti tūkstančius migrantų. Tuo tarpu JK teigia nesilaikysianti šio plano ir pasinaudosianti savo išimtine teise to nedaryti pagal ES taisykles. Airija taip pat turi teisę jo nesilaikyti, tačiau pasižadėjo „padaryti tai, kas jai priklauso“ ir dalyvauti ES migrantų pasidalijimo programoje.
ES kvotos pasiūlymai
- 40 000 migrantų, kurie per ateinančius dvejus metus pasieks Europą iš Sirijos ir Eritrėjos, bus perkelti į kitas ES šalis;
- Iš jų iš viso 24 000 bus paimti iš Italijos, dar 16 000 – iš Graikijos;
- Tarp „pasidalijimo plano“ kriterijų yra šalies populiacija, BVP ir nedarbo lygis, bei jau priimtų pabėgėlių skaičius;
- Pagal šį planą, Prancūzija ir Vokietija turėtų priimti daugiau nei 30 proc. perkeltų migrantų;
- Atskiru pasiūlymu bus siekiama perkelti apie 20 000, daugiausiai sirų, pabėgėlių, kurie šiuo metu glaudžiasi Jordanijoje, Libane ir Turkijoje.
