Airijos sostinė Dublinas yra įsikūręs abiejuose Liffey upės krantuose, kurią kerta daugybė tiltų. Pačiame miesto centre esantis 1880 metais pastatytas O’Connell Bridge prasideda nuo nacionalinio herojaus, Daniel O'Connell, praminto Airijos išvaduotoju, paminklo postamento. Pagal profesiją teisininkas, o taip pat iškilus politikas, O'Connellis kovojo už savo šalies emancipaciją ir savivaldą, ragindamas išlaisvinti Airiją iš Didžiosios Britanijos valdžios taikiomis priemonėmis.
Jo politinė kampanija kovojo dėl lygių teisių protestantiškos Didžiosios Britanijos katalikams ir žydams. Tik jo pastangomis buvo atšauktas tuo metu galiojęs įstatymas, pagal kurį žydai privalėjo nešioti tam tikrą aprangą, besiskiriančią nuo kitų šalies piliečių aprangos. Kreipdamasis į tėvynainius žydus, jis sakė: „Airija priima jūsų senąją rasę; tai vienintelė šalis, nesutepusi savęs nė vienu žydu persekiojimo aktu.“
O'Connellio kalbos ir straipsniai spaudoje išsiskyrė minties aiškumu. 1843 metais laikraštyje The Nation jis rašė: „Mano politinio gyvenimo principas remiasi tuo, kad bet kokie pokyčiai ir bet koks progresas politikoje gali būti pasiekti atkaklumu ir taikiu, įstatymišku spaudimu, nes jei jie yra pasiekiami smurto keliu, šis kelias atneša daugiau blogio, nei gėrio, o šalis lieka blogesnėje padėtyje nei iki prasidedant kovai.“
Deja, kelias į Airijos nepriklausomybę, patvirtintą 1922 metais po Anglijos-Airijos pilietinio karo, nebuvo taikus. Karo dėl nepriklausomybės pradžia airių respublikonai laiko Velykinį maištą Dubline 1916 metais. Iš ketaus pagamintos angelų ir alegorijų figūros aplink O'Connellio skulptūrą išsaugojo sukilimo pėdsakus - jos net keliose vietose yra suvarpytos kulkų...
Kompaktišką miesto centrą galima apeiti pėsčiomis vos per porą valandų. Labiausiai fotografuojamas tiltas Dubline yra Ha’Penny Bridge su pusapvalėmis arkomis, pastatytas 1816 metais, kaip pasakojama, vieno keltų savininko iniciatyva. Kai visi septyni jo keltai tapo avarinės būklės, miesto valdžia pareikalavo, kad jis arba juos tučtuojau pataisytų, arba pastatytų naują tiltą. Jam buvo suteikta teisė imti iš pėsčiųjų pusės penso mokestį už ėjimą tiltu ateinančius 100 metų. Nors laikui bėgant mokestis pakilo iki penso, po 100 metų jis buvo panaikintas.
Dubline yra trys tiltai, pavadinti šiame mieste gimusių ir gyvenusių rašytojų vardais – James Joyce Bridge, Samuel Beckett Bridge ir Sean O’Casey Bridge. Mažytė Airija neproporcingai turtinga literatūros talentų. Tarp literatų, išeivių iš Airijos, sutiksime „Guliverio kelionių“ autorių Jonathan Swift, „Drakulos“ autorių Bram Stoker, „Pigmaliono“ autorių G. Bernard Shaw, „Uliso“ autorių James Joyce, „Doriano Grėjaus portreto“ autorių Oscar Wilde, „Belaukiant Godo“ autorių Samuel Beckett, „Jūra jūra“ autorę Iris Murdoch, „Narnijos kronikų“ autorių C.S. Lewis, „Leitenanto iš Inišmoro“ autorių Martin McDonagh ir daugelį kitų! Pagerbiant Airijos įnašą į pasaulinę literatūrą UNESCO Dublinui suteikė „Literatūros miesto“ titulą.
Airių kalba - viena iš seniausių šnekamųjų kalbų su nepertraukiama poetine tradicija. Senojoje Trinity College bibliotekoje yra saugomas ir eksponuojamas rankraštis Book of Kells, datuojamas IV-VI amžiais, kurį apžiūrėti gali visi norintys.
Stovėdama be perstojo fotografuojančių turistų minioje po Senosios bibliotekos skliautais, žvelgdama į aukštyn dviem aukštais kylančius knygų stelažus ir marmurinius filosofų ir rašytojų biustus bei kvėpdama greičiausiai kenksmingą sveikatai, bet tokį kerintį knygų dulkių kvapą, aš vargiai galėjau patikėti savo sėkme. Šiame koledže mokėsi Džonatanas Sviftas, Oliveris Goldsmitas, Bramas Stokeris, Džeimsas Džoisas, Oskaras Vaildas ir Samiuelis Beketas! Visiškai galimas dalykas, kad šioje bibliotekos salėje jie rašė savo ankstyvąją kūrybą ir, aišku, ruošėsi egzaminams.
Trinity College 1592 metais įkūrė karalienė Elžbieta I, kuri buvo nepatenkinta tuo, kad jos airiai pavaldiniai, vietoj to, kad studijuotų Anglijoje, universitetinio išsilavinimo siekia kitose šalyse. (Karalienė taip pat manė, kad „airių barbarams“ reikėtų pritaikyti išdegintos žemės politiką, tačiau tai jau kitos, ne literatūrinės, istorijos dalis.)
Daugybė gatvių, namų ir paminklų Dubline primena apie didžiuosius rašytojus, čia rašiusius savo eiles, romanus ir pjeses, vėliau tapusias pasaulinės literatūros klasika. Joks kitas pasaulio miestas nėra prisotintas tokios pagarbos literatūrai, kūrybai ir talentui.
Ekskursijų autobuso Dublin Bus, iš kurio išlipti galima bet kurioje stotelėje, o vėliau įsėsti į kitą bei tęsti kelionę po miestą, vairuotojas kalbėdamas būtinai pamini rašytojų muziejų Dublin Writers Museum, parodą „The Life and Works of William Butler Yeats“ Nacionalinėje bibliotekoje National Library of Ireland ir papasakoja įvairių linksmų faktų iš žymių rašytojų gyvenimo. Ekskursijos autobusu metu aš sužinojau, kad dvasininkas Džonatanas Sviftas, savo laiku buvęs Šv. Patriko bažnyčios dekanu, turėjo dvi drauges arba slaptas žmonas, kurios abi nešiojo tą patį vardą - Estera. Kitas jo vietoje gi džiaugtųsi, kad nereikia apkrauti atminties, galima abi šaukti tuo pačiu vardu be rizikos kurią nors ne taip pavadinti, tačiau didysis rašytojas savo moterims sugalvojo naujus vardus: vieną pavadino Stela, o kitą - Vanesa. Moterų tarpusavio santykiai buvo įtempti (tai nelabai stebina), tačiau jos abi dievino Sviftą...
Išlipusi iš autobuso prie minėtos bažnyčios, aplankiau kuklų „Guliverio kelionių“ autoriaus kapą ir pamačiau, kad prie jo yra palaidota Estera, tačiau kuri – Stela ar Vanesa – sužinoti nespėjau.
Ekskursijų autobusas taip pat stoja prie namo Merrion Square, kuriame vaikystėje gyveno Oskaras Vaildas. Priešais esančiame skvere ant granito akmens pusiau gulomos įkomponuota „paradoksų karaliaus“ Oskaro Vaildo skulptūra. 1882 metais vykdamas į Ameriką skaityti paskaitų ir muitinėje paklaustas, ar turi, ką deklaruoti, jis atšovė: „Nieko, išskyrus savo genialumą“.
Puiki literatūrinė pramoga Dubline, kurios negalima praleisti, vadinasi Dublin Literary Pub Crawl. Ekskursijos vadovas, aktorius-deklamatorius, literatūros eruditas Colm Quilligan ir jo asistentas veda ekskursantus per barus, kuriuose laiką prie Guinnesso bokalo leisti mėgo Dublino literatai ir kurie aprašyti daugelyje jų darbų. Ekskursija prasideda The Duke Pub, tęsiasi per svarbiausius miesto traukos objektus ir yra užbaigiama istoriniame Davy Byrne's, kuriame yra išlikusios originalios XX amžiaus pradžios freskos, veidrodžiai ir šviestuvai.
Ekskursijos metu aktoriai pristato ryškią ir įspūdingą Dublino literatūrinio vystymosi istoriją, cituoja didžiuosius rašytojus, meistriškai įsikūnijančius į savo veikėjus ir net atlieka kelias skirtingų literatūros epochų dainas. Kiekviename bare viešnagės metu ekskursijos dalyviai turi galimybę pagurkšnoti alaus ar airiško viskio.
Tekstas ir nuotraukos - Emos Krasov
