Režisavo: Steven Spielberg. Vaidina: Mark Rylance, Ruby Barnhill, Penelope Wilton, Jemaine Clement
Norvegų kilmės britų rašytojas Roaldas Dahlis (1916 – 1990 m.) iš pradžių išgarsėjo kaip knygų suaugusiems autorius. Tačiau vėliau, kai pats vedė ir susilaukė vaikų, pradėjo rašyti jaunesnei auditorijai. Jo knygos yra mėgstamos visame pasaulyje – tiek dėl originalių, fantazija stebinančių istorijų, tiek dėl savito rašymo stiliaus. Ilgainiui Dahlio kūriniai tapo vaikų literatūros klasika ir šioje kategorijoje užima svarbią vietą. Ne viena jo knyga tapo filmu – kai kurios jau net ir po kelis kartus.
Pirmasis filmas, pastatytas pagal jo kūrinį, pasirodė 1965 m. – tai buvo visai ne vaikams skirtas karinis trileris „36 valandos“ („36 Hours“), sukurtas pagal jo romaną „Saugokitės šuns“. Vėliau kino ekranus pasiekė „Vilis Vonka ir šokolado fabrikas“ („Willy Wonka & the Chocolate Factory“), animacinis filmas „Didysis gerulis milžinas“ („The BFG“), dviem Oskarams nominuotas animacinis filmas „Fantastiškas ponas Lapinas“ („Fantastic Mr. Fox“) ir dar gausybė kitų pilnametražių ir trumpametražių juostų. Šiemet į kino ekranus sugrįžta „Didysis gerulis milžinas“ – šįkart tai jau ne animacinė, bet vaidybinė juosta (kadangi kuriamas pasaulis yra pasakiškas, animatoriams darbo irgi netrūko), kurios režisūra užsiėmė pats Stevenas Spielbergas. Šiai ekranizacijai buvo ruošiamasi net 25-erius metus, o anot paties Spielbergo, šią Dahlio knygą perkelti į ekraną jis užsimanė vos tik perskaitęs kūrinį, dar 1982 m.
Vaikų namuose gyvenanti našlaitė Sofija (Ruby Barnhill) yra vienintelė, kuri naktį nemiega ir laukia raganysčių valandos. Vieną tokią naktį ji atsitiktinai pro langą pamato tai, ko šiaip jai nederėjo pamatyti – po tamsias Londono gatves su sapnų trimitu slankiojantį milžiną (Mark Rylance). Milžinas taip pat supranta, kad jį kažkas pamatė. Tad, dėl visa ko, kad nebūtų nereikalingo triukšmo, jis pagriebia Sofiją kartu su visa jos antklode ir nusigabena į milžinų šalį. Čia paaiškėja, kad milžinas – visai nepiktas ir nebaisus, tik nenori neramumų. Tiesa, tampa aišku ir tai, kad Sofija saugi gali jaustis tik Didžiojo gerulio milžino – arba DGM – kaip sutrumpintai jį pavadina, namuose, kadangi visi kiti milžinai yra žmogėdros, priešingai ne DGM, kuris yra vegetaras. Pamažu Sofija ir DGM susidraugauja, mergaitė pripranta prie keistos milžino šnektos ir įpročių, susipažįsta su slėpiningu sapnų pasauliu.
Šiemet į kino ekranus sugrįžta „Didysis gerulis milžinas“ – šįkart tai jau ne animacinė, bet vaidybinė juosta (kadangi kuriamas pasaulis yra pasakiškas, animatoriams darbo irgi netrūko), kurios režisūra užsiėmė pats Stevenas Spielbergas.
Filmo nuotaika ir kuriama atmosfera nori nenori primena Kalėdas – nesvarbu, kad juosta pradėta rodyti patį vidurvasarį ir sniegu padengtų paviršių joje nematyti. Būtent dėl tos stebuklingos nuotaikos, panašios į tą, kokią galimą pajusti „Hario Poterio“ sagoje ar „Stebuklingoje žaislų krautuvėlėje“ („Mr. Magorium‘s Wonder Emporium“), „Didįjį gerulį milžiną“ norėsis prisiminti per kiekvienas žiemos šventes. Tiek pati istorija, tiek gražus jos apipavidalinimas paverčia šį filmą smagiu, mielu ir nenuobodžiu potyriu, patiksiančiu tiek jaunajai auditorijai, tiek vyresniems žiūrovams. Juosta nestokoja smagių situacijų, DGM ir kitų milžinų vartojama kreivakalbė, nors ir neįprasta ausiai, bet gana lengvai suprantama bei suteikia papildomo komizmo.
Pagrindinį filmo duetą įkūnija du labai skirtingi, bet lengvai bendrą kalbą radę aktoriai – kas buvo tiesiog būtina, kad filmavimas vyktų taip, kaip to norėjo Spielbergas. Mažąją drąsiąją Sofiją vaidina dvylikametė britų aktorė Ruby Barnhill, kuriai šis vaidmuo tapo debiutu kine (ir gana įspūdingu – Spielbergas yra vienas iš nedaugelio režisierių, kuris moka ir mėgsta dirbti su vaikais aktoriais), o jos bičiuliu – sunkiai atpažįstamas puikus britų aktorius, Oskaro laureatas Markas Rylance‘as. Jis ir visi kiti milžinai buvo sukurti pasitelkiant unikalią naujovišką technologiją, sujungiančią „gyvą“ aktorių vaidybą ir kaip įmanoma realistiškesnę animaciją, tad galima sakyti, kad ši juosta yra savotiška novatorė kino technikos aspektu, kadangi tai pirmasis filmas, pagaliau nutiesęs tiltą tarp vaidybinio ir animacinio kino. Spielbergas tik dar kartą patvirtina, kad yra vienas galingiausių kino burtininkų, kurio valiai paklūsta ne tik rimti ir sunkūs filmai, bet ir kiek lengvesnės ir šviesesnės stebuklų kupinos istorijos.
