Pranešama, kad ir toliau dramatiškai kylant dujų kainoms Jungtinėse Valstijose, Baltieji rūmai paprašė Energetikos departamento ištirti, ar benzino eksporto draudimas sumažintų amerikiečių vairuotojų išlaidas.
Šis žingsnis yra ženklas, kad draudimo idėja sulaukia palaikymo Bideno administracijoje, nepaisant aršaus naftos pramonės priešinimosi, antradienį pranešė „Bloomberg“, remdamasi asmeniu, gerai susipažinusiu su šiuo klausimu. Įstatymo projektas apimtų JAV dyzelio ir kitų rafinuotų naftos produktų, o taip pat benzino eksportą.
Anot „Bloomberg“, tarp Baltųjų rūmų pareigūnų ir naftos pramonės vadovų kilo karštos diskusijos dėl būtinybės sumažinti benzino kainas. Praėjusią savaitę prezidentas Joe Bidenas smerkė energetikos gigantus ir degalines dėl didelio pelno ir paragino juos nedelsiant sumažinti degalų kainas.
Šis klausimas Bideno administracijai yra itin aktualus, nes iki lapkričio 8 dienos kadencijos vidurio rinkimų liko vos penkios savaitės. Bidenas daugiausia dėmesio skyrė tam, kad rastų būdą apriboti degalų kainų augimą, kurios gerokai prisidėjo prie didžiausios per beveik 40 metų infliacijos Jungtinių Valstijų ekonomikoje.
JAV degalų kainos birželį pasiekė rekordines aukštumas, viršijančias $5 už galoną, dėl Rusijos karo su Ukraina ir energetikos krizės Europoje išaugus naftos kainoms. Po to jos palaipsniui sumažėjo, atsižvelgiant į krintančias naftos kainas, Bideno administracijai paleidus rekordinius kiekius naftos žaliavų iš Strateginio naftos rezervo.
Tačiau rugsėjo pabaigoje vidutinė degalų kaina šalyje vėl ėmė kilti – pirmą kartą per 99 dienas. Trečiadienio, spalio 5 dienos AAA duomenimis, ji yra $3.831.
Įvedus eksporto draudimą, degalų kainos gali sumažėti, nes tokiu žingsniu būtų apsaugotas tiekimas šalies viduje. Tačiau naftos pramonės prekybos grupės antradienio laiške energetikos sekretorei Jennifer Granholm kritikavo šį žingsnį ir perspėjo, kad jis gali sutrikdyti pasaulines energetikos rinkas.
„Uždraudus arba apribojus rafinuotų produktų eksportą, greičiausiai sumažėtų atsargų lygis, sumažėtų vidaus perdirbimo pajėgumai, kiltų spaudimas vartotojų degalų kainoms ir atstumtų JAV sąjungininkus karo metu“, – teigia Amerikos naftos instituto ir Amerikos degalų ir petrochemikalų gamintojų susivienijimo vadovai.
Pramonės atstovai yra ne vieninteliai, neigiamai vertinantys tokį žingsnį. Jiems atliepia ir nepriklausomi ekspertai, pasitelkiantys tyrimus, įrodančius, jog ekonomikoje ne viskas yra taip paprasta ir tiesmuka.
Dalaso federalinio rezervas atliko tyrimą, kuriame analizavo šią idėja ir priėjo prie išvados, „kad nėra pagrindo tikėtis, jog Jungtinių Valstijų vartotojai išloštų iš tokio draudimo“. Kodėl?
„Vienas svarbus dalykas, į kurį neatsižvelgiama šiame pasiūlyme, yra tai, kad benzino ir dyzelino kainas Jungtinėse Valstijose lemia jų kainos pasaulinėse rinkose, nes JAV prekiauja dyzelinu ir benzinu, – aiškinama tyrime. – Kadangi JAV naftos žaliavų eksporto nutraukimas sumažintų naftos pasiūlą pasaulinėse rinkose ir padidintų jos kainą, labai tikėtina, kad pasaulinės degalų kainos dėl to padidės.“
„Kitaip tariant, nesitikima, kad benzino ir dyzelino kainos Jungtinėse Valstijose mažės, o iš tikrųjų gali didėti, dėl ko naftos žaliavų eksporto draudimas gali ne tik neduoti norimos naudos, bet ir pasiekti visiškai priešingo efekto“, – daro išvadą tyrimo autoriai. Panašias išvadas yra pateikę ir kitų šios srities tyrimų autoriai.
Negalima sakyti, kad Bideno administracija nesupranta ir neįvertina šios grėsmės. Ne veltui Bideno administracija stengiasi įtikinti OPEC ir jos sąjungininkes per trečiadienį vykusį susitikimą per daug neapkarpyti savo naftos gavybos tikslų. Juk sumažėjęs tiekimas naftos rinkai greičiausiai padidintų kainas, o tai galėtų prisidėti prie aukštesnių benzino kainų Jungtinėse Valstijose.
Jei OPEC+ sumažintų gavybą pagal dabartines prognozuojamas tendencijas, naftos žaliavų kainos galėtų pakilti net iki $100 už barelį, „Insider“ komentavo žvalgybinės kompanijos „Kpler“ energetikos analitikas Viktoras Katona.
Bet kokiu atveju, neišvengiama realybė yra ta, kad Bidenas asmeniškai mažai ką gali padaryti, kad per ateinančias savaites iki rinkimų sumažintų degalų kainas amerikiečiams, pavojingai nesumažinant šalies strateginių rezervų. Degalų kainos labai smarkiai priklauso nuo tarptautinių faktorių, ir joks prezidentas pilnai jų nekontroliuoja.
Nepaisant to, prezidentams tenka nuopelnai už žemas benzino kainas ir ant jų krenta gyventojų įtūžis, kai šios kainos išauga. Pastaruosius mėnesius, kas kartą sumažėjus degalų kainoms, Bidenas į savo simpatijų sąskaitą gaudavo riebų pliusą. Dabar, panašu, jis bus priverstas prisiimti kaltę už kainų augimą – ir jokie drastiški politinės desperacijos žingsniai nepadės jam tos atsakomybės atsikratyti.
