Nors šalyje nedarbas mažėja, o darbo pasiūlymų gausėja, neatsiranda tiek kvalifikuotų specialistų, kurie galėtų šias laisvas vietas užpildyti. Darbo jėgos emigracija kelia problemų ne tik darbdaviams, bet ir šalies ekonomikai.
Nors, Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiais metais paklausiausi bus reklamos ir rinkodaros, informacinių technologijų srities, pardavimo specialistai bei gydytojai ir slaugos specialistai, tačiau augantis kvalifikuotų darbininkų poreikis privers susimąstyti ir apie kepėjo, konditerio, virėjo, statybininko, kailininko, kepurininko, siuvėjo bei sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų profesijas.
Pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat sutinka, kad didžiausia problema įmonėms – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Vienas iš būdų su tuo kovoti – atlyginimų kėlimas, taip būtų didinama motyvacija žmonėms likti savo darbo vietose.
„Visą laiką yra galimybės didinti algą. Pirmiausia tai galima daryti vidinės savikainos sąskaita, jei neužtenka to, tada kainų didinimu, reikia konkuruoti su kitomis kainomis. Įmonės augina žmonių kvalifikaciją mokymais, taip pat investuoja į technologijas norint pasiekti didesnį laiko ir gamybinį efektyvumą“, – pasakojo R. Dargis.
Specialistai mano, kad vienas efektyviausių būdų, kaip galima kovoti su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, yra darbo jėgos pritraukimas iš kitų šalių. Daugiausia žvelgiama į Baltarusiją ir Rusiją. Per 2015 metus Lietuvos darbo birža išdavė 6 873 leidimus dirbti užsieniečiams mūsų šalyje. Palyginus su 2014 metais, buvo išduota 1,3 karto daugiau leidimų. Leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti užsieniečiams iš 40 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams (64 proc.), Baltarusijos piliečiams – 25 proc., Moldovos piliečiams – 4 proc. bei Rusijos Federacijos piliečiams – 2 proc. Daugiausia jų – tolimųjų reisų vairuotojai, taip pat nemažai statybininkų. Vis dėlto, užsieniečių atvykimo tvarka vis dar nėra pakankamai paprasta, nes pažvelgus į praeitų metų rezultatus matyti, kad praradome žymiai daugiau žmonių nei atvyko.
Lietuvos darbo birža taip pat apklausė 4 tūkst. įmonių, kuriose dirba 250 tūkst. dirbančiųjų. Darbdavių apklausa rodo, kad įmonių veiklos perspektyvas 2016 metais jie vertina pakankamai teigiamai. 28 proc. apklaustų darbdavių pažymi, kad įmonės apyvarta ir investicijos į įrengimus bei technologijas didės, 68 proc. pokyčių šiose srityse nenumato, 4 proc. mano, kad apyvarta ir investicijos mažės. Darbo užmokesčio augimą savo atstovaujamose įmonėse numato 35 proc. apklaustų darbdavių, mažėjimą – tik 0,8 proc. apklaustųjų.
Kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir struktūrinis nedarbas pastaraisiais metais buvo pagrindiniai iššūkiai Lietuvos darbo rinkai. Šie iššūkiai liks aktualūs ir šiais metais. Net 46 proc. apklaustų darbdavių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Prognozuojama, kad vidutinis metinis registruotų bedarbių skaičius sumažės 4 proc. ir sieks 151-153 tūkstančius. 76 proc. visų darbo pasiūlymų bus skirti kvalifikuotai darbo jėgai, tai yra 1 proc. punktu daugiau nei 2015 metais. Nekvalifikuotos darbo jėgos paklausa mažės.
Statistikos departamento atliktu tyrimu ir apklausus pačius gyventojus matyti, kad visose amžiaus grupėse apie 40 proc. apklaustųjų mano, kad nedarbo situacija nekis. Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje 9,4 proc. ir neviršija Europos Sąjungos vidurkio.
Mažiausias įsidarbinimo galimybes turės apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, teisininkai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai (ypač kūno kultūros, dailės ir įvairių kalbų), ekonomistai, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai, dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai, kirpėjai, kosmetologai ir giminiškų profesijų darbuotojai, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai. Statistikos departamento atliktu tyrimu ir apklausus pačius gyventojus matyti, kad visose amžiaus grupėse apie 40 proc. apklaustųjų mano, kad nedarbo situacija nekis. Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje 9,4 proc. ir neviršija Europos Sąjungos vidurkio.
Parengta pagal Ekonomika.lt
