The Sisters Brothers
Režisavo: Jacques Audiard. Vaidina: John C. Reilly, Joaquin Phoenix, Jake Gyllenhaal, Riz Ahmed
Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad prancūzų kino meistras Jacques Audiard’as, geriausiai žinomas dėl savo neskubrių, gilių ir humanistiškų charakterio studijų, savo anglakalbiam debiutui pasirinks tokį amerikietišką iki kaulų smegenų žanrą kaip vesternas?
Ir nors kaip diena ir naktis nuo ankstesnių garsių režisieriaus darbų, tokių kaip „Dheepan“ ir „Rust and Bone“, besiskiriantis filmas „Broliai Sistersai“ vis tiek pasakoja brolišką istoriją su Audiard’ui būdingu jautrumu ir įžvalgumu. Pagal Audiard’o ir Thomaso Bidegaino ekranui adaptuotą Patricko deWitto 2011 metų romaną sukurtame filme dera jautrumas, visokiausi su žmogaus kūnu susiję šlykštumai ir siaubumai (kuriuos kartais lydi vaikiško „fui“ stiliaus humoras) ir augantis aukų skaičius. Trumpai tariant, ši alkoholiun persmekta kelionės per laukinius vakarus istorija smagiai ir šmaikščiai (tačiau ir griebdama už širdies) keičia savo pavidalą taip, kad jos neįmąnoma būtų įsprausti į jokius aiškius rėmus. Šis Audiard’o filmas tuo pat metu yra ir nostalgiškai pažįstamas, ir maloniai stebinantis savo naujumu.
Juosta nukelia į Aukso karšligės laikus. Sakoma, kad ji labai palengvino darbą šerifams – jei tik kažkas įvyko, žinok, kad visų problemų šaltinis yra auksas. Tačiau ši taisyklė, regis, turi išimčių: kai vieną naktį pačioje filmo pradžioje esame supažindinami su pagrindiniais veikėjais broliais Ilajumi (Johnas C. Reilly, kaip visada džiuginantis puikiu fizinės komedijos talentu) ir Čarliu (tylus ir paslaptingas Joaquinas Phoenixas), nepanašu, kad jie siekia praturtėti atrasdami aukso gyslą. Broliai, komiška pavarde „Sisters“, yra pora šaltakraujų samdomų žudikų, nakties priedangoje be mažiausios sąžinės graužaties išžudę visą šeimą. Pasirodo, broliai dirba paslaptingam ir baimę keliančiam nusikaltėlių vadeivai „Komodorui“ ir keliauja po XIX a. 6 dešimtmečio Oregoną, po savęs palikdami lavonų pėdsaką. Keliaudami broliai kalbasi, atvirauja, filosofuoja ir ginčijasi lygiai taip pat paprastai ir kasdieniškai, kaip ir žudo.
Ir kai jautresnysis brolis Ilajus, nepaisydamas amžinai girto Čarlio abejingumo, pradeda vis daugiau galvoti apie savo ateitį ir dabartinės profesijos perspektyvas, Komodoras pateikia jiems naują užduotį: susekti ir nužudyti vagišių Hermaną Kemitą Vormą (išdykėliškai paslaptingas Rizas Ahmedas) už boso išdavystę (tikrosios priežastys palaipsniui atsiskleidžia vėliau. Čia pasakojime pasirodo Morisas (pirmą kartą po „Nightcrawler“ bendrame filme su Ahmedu pasirodantis Jake’as Gyllenhaalas), su britišku akcentu kalbantis premijų medžiotojas, kuriam pavesta surasti Vormą ir pristatyti jį broliams. Tačiau kai horizonte pasirodo netikėta galimybė pasakiškai praturtėti, Morisas nusprendžia stoti Vormo pusėn, o tada prasideda katės ir pelės žaidimas tarp naujųjų sąjungininkų ir juos medžiojančių brolių Sistersų. Pagrindinę istoriją nuspalvina ir duoklę originaliajam žanrui atiduoda visas būrys šarmingų šalutinių veikėjų ir detalių.
Smagią ir įtraukiančią istoriją meistriškai perteikia labai talentingų ir visapusiškų aktorių ansamblis. Daugiausiai lengvo ir smagaus žavesio filmui suteikia Johnas C. Reilly, kurio komedijinis talentas tampa šaunia atsvara dramatiškesniems ir sudėtingesniems veikėjams. Phoenixas tylenio Čarlio vaidmenyje akivaizdžiai jaučiasi savo vėžiose, o (ne pirmą kartą) ne itin stabilų veikėją įkūnijantis Gyllenhaalas ir šelmiškas Ahmedas taip pat palieka puikų įspūdį. Reilly ir Phoenixo duetas puikiai jaučia vienas kitą ir puikiai įkūnija broliškų santykių pakilimus ir nuosmukius – ypač, kai siužetas pamažu atskleidžia daugiau informacijos apie jų praeitį.
Nepaisant, regis, visaapimančio godumo, smurto, kraujo ir kitų šlykščių dalykų (pavyzdžiui, vorų), Audiardo firminis gebėjimas įžvelgti tikrąsias vertybes net niūriausioje situacijoje galiausiai į pirmą planą iškelia sielą šildantį brolišką ryšį, o jo sukeltos emocijos išlieka ilgai po to, kai užsidega šviesos kino teatre.
