Pastebima, kad daugėja žmonių, norinčių susigrąžinti Lietuvos pilietybę. Migracijos departamento teigimu, dažniausiai tokia galimybe domisi Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenantys lietuvių kilmės asmenys. Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ projekto vadovė Edita Urbanovič sako, kad prasidėjus karui užklausimų dėl pilietybės atnaujinimo sulaukia ko ne dvigubai daugiau.
Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ projekto vadovė E. Urbanovič sako, kad nepaisant to, jog lietuvių kilmės asmenys dėl pilietybės atnaujinimo kreipdavosi ir anksčiau, karas Ukrainoje tik dar labiau paskatino norinčius nedelsti.
„Noriu pabrėžti, kad į projektą „Renkuosi Lietuvą“ lietuvių kilmės asmenys dažnai kreipdavosi dar iki karo Ukrainoje. Sulaukdavome užklausimų iš Argentinos, Venesuelos, Jungtinių Amerikos valstijų, taip pat iš Rusijos ir Baltarusijos. Tačiau po karo ši tendencija tik dar labiau išryškėjo. Lietuvių kilmės asmenų, besikreipiančių į mus, dabar yra dvigubai daugiau nei iki šiol. Per mėnesį galime sulaukti iki 100 tokių užklausų“, – pasakoja E. Urbanovič.
Siekiant atliepti vis didesnį Baltarusijos piliečių susidomėjimą dėl atvykimo į Lietuvą buvo parengtas ir specialus informacinis leidinys, kuriame atsakoma į pagrindinius klausimus. Migracijos departamento specialistė primena, kas turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir kokius dokumentus reikia turėti.
„Asmuo turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę atkurti pilietybę. Teisę atkurti Lietuvos pilietybę turi palikuonys arba asmenys, kurie iki 1940 metų birželio 15 dienos yra turėję Lietuvos Respublikos pilietybę bei iš Lietuvos išvykę ar ištremti asmenys iki 1990 metų kovo 11 dienos. Tai tiesiog jie turėtų pristatyti tuos dokumentus migracijos departamentui. Tačiau tai nėra trumpas procesas, jis gali užtrukti iki metų, priklausomai nuo to, ar asmuo turi visus dokumentus“, – sako E. Urbanovič.
Dalis Seimo narių išreiškė nerimą, kad į Lietuvą gali atvykti ir ne visai lojalūs asmenys. Paklausta, kiek mato tikrosios rizikos, projekto ‚Renkuosi Lietuvą“ vadovė tikina, kad galima matyti tam tikrų manipuliacijų, tačiau svarbu išlaikyti ryšį su pasauline lietuvių bendruomene.
„Rizikas vertinti turėtų politikai, bet šiuo klausimu tikrai yra įvairių nuomonių. Iš vienos pusės galima matyti tam tikras grėsmes ar manipuliacijas iš Rusijos pusės, iš kitos pusės – siekis išlaikyti pasaulinę Lietuvių bendruomenę ir ryšį su emigrantai bei jų ryšį su Lietuvą“, – teigia Migracijos informacijos centro specialistė.
Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ projekto vadovė sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl tik dabar emigrantai veržiasi grįžti į Lietuvą – susiklosčiusi geopolitinė situacija pasaulyje.
„Prasidėjus karui, asmenys, kurie turi dvigubą pilietybę, norėtų atsisakyti Rusijos pilietybės. Tie, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, kalba apie tai, kad norėtų grįžti į prosenelių gimtą šalį, prisimena, kad čia praleido vaikystės dienas, o taip susiklostė aplinkybės, kad jie atsikraustyti gyventi į Lietuvą nori tik dabar“, – tikina E. Urbanovič.
Specialistė pasakoja, kad į Lietuvą persikėlusiems kitų šalių gyventojams gali kilti ir nemažai integracijos sunkumų.
„Persikeliant į Lietuva gali kilti integracijos sunkumų, tačiau, valstybė suteikiant perkeliamojo asmens statusą teikia ir pagalbą. Yra skiriama valstybės parama įsikūrimui ir integracijai. Tos pagalbos yra, tačiau jeigu asmenims kyla įvairių klausimų, jie gali kreiptis į „Renkuosi Lietuvą“ ir visi pirmieji žingsniai, kaip įsikurti Lietuvoje jiems bus suteikti“, – sako Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ projekto vadovė E. Urbanovič.
