Disleksiją greičiausiai sukelia akyje esantys šviesos receptoriai, siunčiantys smegenims jas klaidinančius „veidrodinius“ vaizdus, skelbia mokslininkai.

Du prancūzų tyrėjai padarė išvadą, kad šviesą skiriančios ląstelės abiejose su skaitymo sunkumais susiduriančių žmonių akyse yra išsidėsčiusios vienodais šablonais. Tai, jų manymu, galimai ir neleidžia jiems atskirti tokių raidžių kaip „b“ ir „d“.

Normaliose akyse tos ląstelės yra išsidėsčiusios asimetriškai, ir tai leidžia signalui iš vienos akies „perrašyti“ signalą iš kitos akies ir sukurti vieną abiejų akių matomą vaizdą smegenyse. Tyrėjų teigimu, tai reiškia, kad diagnozuoti disleksiją nuo šiol gali būti „palyginti paprasta“, paprasčiausiai ištyrus žmogaus akis.

„Mūsų stebėjimai leidžia mums manyti, kad mes iš tiesų atradome galimą disleksijos priežastį“, - sako tyrimo bendraautorius Guy Roparsas iš Reno universiteto, kuris kartu su savo kolega Albertu le Flochu taip pat sukūrė metodą, kaip „ištrinti veidrodinį vaizdą, kuris taip glumina disleksikus“, naudojant specialią LED lempą.

Lygiai taip pat, kaip dauguma žmonių yra kairiarankiai arba dešiniarankiai, jie taip pat turi ir vieną dominuojančią akį. Kiekviena akis mato šiek tiek skirtingas to paties vaizdo versijas, ir smegenys turi pasirinkti kurią nors vieną iš jų, sukurdamos „asimetriją“.

„Simetrija gali būti biologinis ir anatominis pagrindas skaitymo ir rašymo negalioms, – teigia tyrimo autoriai. – Disleksikai mokiniai turi dvi lygiavertes akis ir jų smegenys negali sėkmingai atskirti tų dviejų šiek tiek skirtingų vaizdo versijų.“