24 procentai lietuvių miršta nuo alkoholio sukeltų ligų: toks skaičius ne kartą minimas diskutuojant, ar reikėtų laisvinti ribojimus prekybai alkoholiu ir kas rodo alkoholio politikos veiksmingumą. Taip Seime praėjusią savaitę tvirtino socialdemokratas Algirdas Sysas. Parlamentarai tą dieną atmetė siūlymą liberalizuoti dabartinę alkoholio prekybos tvarką. „Su alkoholio vartojimu susiję net 24 procentai mirčių, Europoje – tik 10 procentų“, – argumentavo A. Sysas.
Gali būti ir mažiau
Syso teigimu, tokie duomenys yra iš Jaunųjų gydytojų asociacijos ir kitų visuomenininkų kreipimosi į Seimo narius. Jų šaltinis – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), ji išties nurodo, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas sukelia 24,5 proc. mirčių, tai 2018 metų duomenys ir naujesnių pasaulinio masto tyrimų nėra. Tai vienas didžiausių Europoje skaičių, jis panašus į Baltarusijos ir Moldovos skaičius ir netgi didesnis nei Rusijoje, kur, skaičiuoja PSO, dėl alkoholio miršta 21 procentas gyventojų.
Tačiau tai nėra vienintelis būdas vertinti alkoholio poveikį. Lietuvos įstaigos oficialiai skaičiuoja mažesnę alkoholio žalos statistiką. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) skaičiuoja, kad su alkoholiu, 2021 m. duomenimis, yra siejami 7 procentai visų mirčių, t.y. 3033 gyventojų mirtys 2020 metais.
„PSO turi savo metodiką, tačiau išties rodikliai yra skirtingi, metodika taikoma visoms pasaulio šalims. Tiksliai apskaičiuoti alkoholio vartojimo nulemto mirtingumo, ko gero, niekas negali, čia yra pasirinktos metodikos klausimas“, – atkreipė dėmesį NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Bielian.
NTAKD tyrimas nustatė, kad prarastas produktyvumas, arba mirusiųjų neuždirbtos pajamos iki pensijos dėl priešlaikinių mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, galėjo siekti daugiau kaip 231 mln. eurų, arba 0,47 proc. nuo tų metų Lietuvos BVP. Vienas iš tyrimo autorių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas, docentas Mindaugas Štelemėkas sako, kad tiksliausia būtų įsivaizduoti intervalą: Lietuvoje dėl alkoholio sukeltų ligų miršta nuo 6 iki 24 procentų žmonių.
„Iš kur atsiranda skirtumai? PSO alkoholio vartojimo lemiamą mirtingumą skaičiuoja daugeliui šalių ir naudoja panašias prielaidas, tačiau jos nebūtinai tinka Lietuvai. Pavyzdžiui, posovietinėms šalims skaičiuojant yra naudojami Rusijos santykinės rizikos koeficientai – skaičiuojamos kai kurios ligos, tokios, kaip išeminis insultas, išeminė širdies liga, kurios sudaro didelę mirčių proporciją“, – sakė M. Štelemėkas.
PSO ir Lietuvos institucijų požiūriai dar labiau išsiskiria vertinant moterų alkoholio vartojimą: PSO mano, kad dėl alkoholio gali mirti 25 proc. Lietuvos moterų, M. Štelemėkas sako, kad šis skaičius gali būti tik 3 procentai.
Mokslininkas sako, kad nėra abejonių dėl tų atvejų, kai mirštama tiesiogiai dėl alkoholio. NTAKD teigimu, tai tokie sutrikimai kaip alkoholinė kepenų liga, atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu, alkoholinė kardiomiopatija, alkoholinis pankreatitas, kartais psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Tokių mirčių 2020 metais buvo beveik 600 ir per pastaruosius metus sumažėjo 2 kartus, informavo NTAKD.
Tačiau kaip įvertinti, kiek Lietuvos gyventojų pakerta lėtinės ligos, atsiradusios dėl žalingo gyvenimo būdo, ir kuri jų dalis yra būtent alkoholio vartojimo pasekmė?
„[Ši] priežasčių grupė yra pati sudėtingiausia, tai yra lėtinės ligos, kurios atsiranda po daugybės metų alkoholio vartojimo, bet tos ligos ar mirtys galėtų vis tiek išsivystyti, net jei ir žmonės nevartoja alkoholio. Santykinė rizika joms išsivystyti padidėja, jei žmonės vartoja alkoholį, ir klausimas, kaip“, – sako mokslininkas. Dar sunkiau įvertinti, kiek alkoholio vartojimas nulėmė avarijų, savižudybių ir smurto protrūkių, dėl kurių žuvo žmonės. Čia Lietuvos mokslininkai irgi naudoja skirtingą skaičiavimą nei PSO ekspertai.
Situacija keičiasi į gera
„Tais metais, kai alkoholio kontrolė buvo kiečiau įgyvendinama, 2008–2009, 2014–2018 metais bendras mirtingumas Lietuvoje 3 proc. greičiau mažėdavo nei kitais metais. <...> Tai reikšmingas indikatorius, kad šalis turi alkoholio vartojimo problemą, – sakė M. Štelemėkas. – Kodėl Lietuva pripažįstama kaip daug alkoholio suvartojanti ir daug problemų dėl alkoholio turinti šalis? Tai įrodo daug sveikatos rodiklių: tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiai, alkoholio vartojimo lemiamos mirtys, pats alkoholio suvartojimo kiekis“.
2008 metais smarkiai pakilo akcizai, sugriežtinta atsakomybė už vairavimą išgėrus, kitais metais buvo apribota prekyba alkoholiu naktį. Be to, tuo metu alkoholio vartojimas sumažėjo dėl ekonominės krizės. 2016 metais pradėta drausti prekiauti alkoholiu degalinėse, vėliau ėjo alkoholio reklamos draudimas ir amžiaus, nuo kurio parduodamas alkoholis, padidinimas.
Iki pandemijos Lietuvai buvo pavykę ir atsiplėšti nuo dugno Europoje pagal tikėtiną gyvenimo trukmę: M. Štelemėkas sako, kad tai galima sieti su mažesniu gėrimu. Pasak pašnekovo, lietuviai pagal gėrimo tradicijas tolsta nuo Rusijos, bet jomis dar negali lygiuotis į Vakarų Europą.
„Jei žiūrėtume, kokio tipo gėrimai vartojami, tai maždaug po lygiai, 40 procentų alus ir 40 procentų stiprieji gėrimai. Dar vienas svarbus akcentas, kad lietuviai geria netolygiai, bet rečiau ir dideliais kiekiais. Tai yra pats žalingiausias [būdas], tai ir vadinama posovietine gėrimo tradicija. Geriama siekiant pasigerti“, – pasak M. Štelemėko, tai rodo ūmios būklės, pagausėję susirgimai ir mirtys po savaitgalio ir suvartojama didelė stipriųjų gėrimų dalis.
