Sekmadienį tūkstančiai rinkimus pralaimėjusio buvusio Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro šalininkų sostinėje šturmavo Kongreso, Aukščiausiojo Teismo ir prezidentūros pastatus. Nors dalis kariuomenės vadų palaikė protestuotojų pažiūras ir netrukdė patiems protestams, tankai į gatves neišriedėjo, o karinis perversmas neįvyko.
Kai pareigūnai apsupo apie pusantro tūkstančio į įstaigų kompleksą įsiveržusių protestuotojų, protestų kaltininkas, buvęs šalies prezidentas Jairas Bolsonaro, dėl pilvo skausmų buvo paguldytas į ligoninę Floridoje. Bolsonaro medikai sakė, kad skausmai yra susiję su incidentu, kai 2018 m. rinkiminės kampanijos metu jis buvo užpultas ir padurtas. Į JAV jis išvyko dar prieš savo kadencijos pabaigą.
Nors Brazilijos Vyriausybė teigia, kad neramumams buvo ruoštasi, sekmadienį valdžios įstaigas sostinėje supo mažiau pareigūnų, nei buvo planuota. Įrašuose užfiksuota, kad dalis policininkų vangiai arba visiškai nereagavo į protestuotojus, nestabdė jų veržimosi.
Įvykiai Brazilijoje priminė 2020-ųjų sausio 6-ąją, kai įniršę Donaldo Trumpo šalininkai šturmavo Kapitolijų. Paraleles su Kapitolijaus šturmu brėžė ir Brazilijos politikos apžvalgininkai.
Neramumų šalyje kilo praėjus kelioms savaitėms po prezidento rinkimų spalio pabaigoje, kuriuose antrajai kadencijai nebuvo perrinktas populistinis kraštutinių dešiniųjų politikas Jairas Bolsonaro, o prezidentu tapo anksčiau šalies vadovo pareigas ėjęs kairysis Luizas Inácio Lula da Silva.
Bolsonaro kurstė įsitikinimą, kad šalyje naudojama elektroninė balsavimo sistema nėra saugi, tačiau jokių įrodymų, kad rinkimai klastojami, nėra. Brazilija elektroninę balsavimo sistemą naudoja nuo 1996 m. ir daugybė vykdytų tyrimų nenustatė jokių įrodymų, kad ji būtų naudojama apgaulingai.
Rinkimų rezultatus pripažino ir dauguma Brazilijos politikų, taip pat ir Bolsonaro sąjungininkai. Bolsonaro viešai nepripažino savo pralaimėjimo rinkimuose ir sekmadienį išplatintoje žinutėje sakė, kad „taikūs protestai yra demokratijos dalis, bet vandalizmas ir įsiveržimas į viešuosius pastatus yra išimtis iš taisyklės“.
Kariuomenės vaidmuo
Ekspertai dėl neramumų kaltina patį Bolsonaro. Jis savo kadencijos metu skatino žmones nepasitikėti politinėmis institucijomis, ragino uždaryti Kongresą, užsipuldavo Aukščiausiąjį Teismą.
Tačiau svarbų vaidmenį vaidino ir ginkluotosios pajėgos. Kai kurie kariuomenės vadai palaikė Bolsonaro kraštutinės dešinės darbotvarkę, atvirai toleravo vykstančius protestus, o protestuotojų stovyklos buvo įkurtos šalia karinių objektų. Pats Bolsonaro kūrė artimus ryšius su kariuomene, svarbiems karininkams suteikė pareigas valdžioje – draugiški generolai tapo gynybos ir sveikatos ministrais, valstijų vadovais. Per pastaruosius 8-erius metus apie 6 tūkst. karininkų gavo darbus nekarinėse pozicijose.
Prasidėjus protestams keli generolai net pareiškė, kad demonstracijos, reikalaujančios karinės intervencijos, yra teisėtos, protestus itin palaikė laivyno ir oro pajėgos. Viešai ginkluotosios pajėgos nesugebėjo paremti Bolsonaro teiginių apie rinkimų klastojimą, nors kai kurie buvę generolai palaikė protestus ir rinkimus vadino „ataka prieš demokratiją“. Ginkluotosios pajėgos bandė užimti „tarpininkų“ vietą šalies politiniame gyvenime, nors Brazilijos Konstitucija to nenumato.
„Būtų teisinga sakyti, kad dalis Brazilijos kariuomenės skatino šiuos įvykius“, – leidiniui „The Conversation“ pabrėžė Denverio universiteto šiuolaikinės Lotynų Amerikos istorijos profesorius Rafaelis Ioris.
Kariuomenės vadų palankumas Bolsonaro pažiūroms leido tokioms pozicijoms plisti ir tarp karinės policijos, o būtent šie pareigūnai buvo atsakingi už protestuotojų priežiūrą Brazilijoje.
„Prie barakų žmonės atvirai ragino surengti perversmą ir nebuvo nieko daroma. Joks generolas nepakėlė piršto, kad lieptų jiems taip nesielgti“, – kalbėdamas po riaušių akcentavo Lula da Silva.
Perversmas?
Paskutinį kartą karinis perversmas Brazilijoje vyko 1964-aisiais, tada jį rėmė užsienio vyriausybės, tarp jų ir JAV.
Tačiau dabar, nepaisant tylaus ar atviro protestuotojų palaikymo, kariuomenė taip ir neįsikišo – tankai į gatves neišriedėjo, o karinis perversmas šalyje neįvyko.
Iš pirmo žvilgsnio sausio 8-osios įvykiai labiau priminė protestus, kuriuose pratrūko smurtas, buvo apgadinti valdžios institucijų pastatai. Tačiau protestai buvo planuojami ilgą laiką, jie buvo finansuojami, buvo sumokėta už autobusus, vežusius į sostinę protestuotojus. Daug protestuotojų reikalavo karinio įsikišimo, todėl dalis analitikų ir pareigūnų tai vadina bandymu surengti perversmą.
„Jie nori perversmo, bet jo negaus. Jie turi išmokti, kad demokratija yra sudėtingiausias dalykas, kurį mes darome“, – pirmadienį savo kalboje sakė Lula da Silva.
Bolsonaro vadovavimo metu Brazilijoje tirpo pasitikėjimas institucijomis, išaiškėjo ne vienas korupcijos skandalas, šalies pozicija tarptautiniuose demokratijų ir laisvės reitinguose smuko. Nepaisant to, už Bolsonaro balsavo beveik pusė šalies gyventojų, tačiau Lula da Silva pergalė rodo, kad daugiau žmonių nori atkurti demokratiją.
Nors vienas naujojo prezidento rinkiminės kampanijos kertinių pažadų buvo kovoti su socialine krize, dabar jam teks spręsti kariuomenės klausimą. Ginkluotųjų pajėgų kontrolę turi užtikrinti į gynybos ministro pareigas paskirtas civilis bei nauji trijų kariuomenės šakų kariniai vadai. Civilinius darbus veikiausiai turės palikti ir minėti tūkstančiai karininkų, kurie pozicijas užėmė valdant Bolsonaro.
Analitikai jau anksčiau prognozavo, kad protestai Brazilijoje veikiausiai tęsis ilgai, o Lula da Silva kelerius metus susidurs su pasipriešinimu. Tačiau sekmadienį staiga pratrūkęs smurtas, į kurį reagavo viso pasaulio demokratinių valstybių lyderiai, gali tapti lemiamu posūkio tašku. Daug dešiniųjų pažiūrų rinkėjų ir politikų griežtai atmetė pratrūkusį smurtą ir atsiribojo nuo kraštutinės dešinės radikalizmo. Bolsonaro partijos vadovas riaušes pavadino „pažeminimu“.
„Tai turėtų virsti lūžio tašku. Brazilijos žiniasklaida griežtai pasmerkė protestuotojų veiksmus, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis bus tiriama, kas įvyko, ir, tikėkimės, bus atsakomybė. Svarbiausias bus Lulos sugebėjimas susitvarkyti su antidemokratiniais elementais kariuomenėje“, – sakė R. Ioris.
Dabar buvo sulaikyti keli tūkstančiai protestuotojų, prokurorai tikisi pradėti teisminius procesus prieš maždaug 1 tūkst. suimtųjų. Tačiau ekspertai pesimistiškai vertina perspektyvas rasti ir nubausti už neramumus atsakingus pareigūnus, nes kariuomenėje ir policijoje yra galingų stovyklų.
