Krizės akivaizdoje Kauno zoologijos sodas siūlo naują pramogą ekstremalams: kiekvieną trečiadienį – atvirų durų diena.
**
– Ar tu esi žmonai kada nors pareiškęs savo nuomonę?
– Žinoma. Parodyti randą?
**
Kai baliuje pasigeria Petras, jis pradeda kabinėtis prie damų, nekreipdamas dėmesio nei į jų grožį, nei į jų amžių, nei į jų lytį…
**
Eina du medžiotojai. Vienas staiga sako:
- Matei?
- Ką?
- Kiškis nubėgo.
- Ne, nemačiau.
Eina toliau. Pirmas medžiotojas vėl sako:
- Matei? Lapė prabėgo.
- Ne, nemačiau.
Trečią kartą pirmasis medžiotojas vėl sako:
- Matei?
Antrasis medžiotojas nenori apsikvailinti:
- Mačiau.
- Tai kodėl įmynei?
**
- Kokia tavo profesija?
- Kraštovaizdžio dizaineris.
- Geras! O ką tai reiškia?
- Su buldozeriu dirbu...
**
– Tėti, aš netekėsiu, su jumis gyvensiu…
– Nedrįsk grasinti tėvui!
**
Vienas kaimynas guodžiasi kitam:
– Įsivaizduoji, kokia mano žmona įkyri: guliu sau ant sofos, žiūriu TV, lauke paukšteliai čiulba, saulutė šviečia, gėlytės žydi, o žmona vis tą patį: „Išnešk eglutę! Išnešk eglutę!“
**
Vakar darbe ieškojau teisybės.
Šiandien ieškau darbo.
**
– Susitikinėju su dviem vyrais ir nežinau, kurį pasirinkti.
– O ką tau širdis sako?
– Širdis sako: baik cirkus. Vyras sužinos - užmuš!
**
Žmona vyrui piktai:
– Nesuprantu, kaip galima visus savaitgalius praleisti alaus bare.
– Tai kam kalbi apie dalykus, kurių neišmanai?
**
Per labdaros vakarą pastebėta, kad žinomas advokatas nieko nepaaukojo.
Organizacijos atstovas prieina prie advokato ir teiraujasi:
- Jūs toks populiarus, praktika - milžiniška. Negi negalite šiek tiek paaukoti?
- O ar jūs žinote, - atsako advokatas, - kad mano motina sunkiai serga, o jos gydymo sąskaitos astronominės?
- O Dieve, atleiskit, aš tikrai...
- O ar žinote, - tęsia advokatas, - kad mano brolis, karo veteranas, guli prikaustytas prie lovos? Ir turi žmoną su šešiais vaikais?!
- Ką jūs, aš net pagalvoti negalėjau...
- O žinote, - pakelia balsą advokatas, - mano sesers vyras žuvo autoavarijoje, palikęs skolose skendinčią seserį su trimis vaikais?
- Aš atsiprašau, žinoma, aš nežinojau...
- Tai štai, - baigia kalbą advokatas, - jeigu aš jiems nedaviau nė cento, kodėl manote, kad duosiu jums?
**
Grįžta vyras iš žvejybos tuščiomis, nedrąsiai stovi prie slenksčio ir klausia:
- Katinas namie?
Žmona atsako:
- Eik drąsiai, aš jam kilkių nupirkau!
**
Priduoda statybininkai naują objektą užsakovui:
– Viską spėjome laiku! Štai žiūrėkite, viskas kaip brėžiny – šulinys 18 metrų gylio, o apačioje – lempa.
– Kokia lempa, koks šulinys? Parodykit brėžinį.
Užsakovas pasižiūri į brėžinį, apverčia aukštyn kojomis:
– Vyrai, juk čia švyturys turėjo būti...
**
Gydytojo kabinete:
– Rūkote?
– Ne.
– Geriate?
– Ne.
– Hm. O ką Jūs šiaip mėgstate?
– Bulvytes „fri“.
– Aha! Štai būtent jų jums nuo šiandien negalima!
**
– Mama, o aš graži?
– Paklausk savo vaikino.
– Kokio dar vaikino?
– Va būtent.
**
Gyveno kartą tolimame tolimame iškyšulyje žmogelis, kuris buvo švyturio prižiūrėtojas. Ir štai vieną naktį siaučia baisi audra, žaibuoja, bangos milžiniškos... O tarp tų bangų - mažytis laivelis, o laivelyje - paštininkas. Keikiasi, burnoja baisiausiai. Tarpais vis persižegnoja, kad nenuskęstų. Priplaukia vargais negalais iki to švyturio, išlipa visas permirkęs, sušalęs, leisgyvis. Rankose - laiškas žmogeliui iš švyturio. Po ilgo beldimosi tas pagaliau atidaro duris. Paštininkas jau nebetverdamas rėkia:
- Ožy tu nelaimingas, gyvena čia visokie pasaulio krašte, vos galo negavau tą laišką nešdamas...
- Nustok rėkt, nes dienraštį užsiprenumeruosiu, - atsako tas.
**
Vyras man pasakė, kad aš nesubrendusi. O vat dabar spėkit, ko neįsileisiu į savo namelį medyje?!