Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, pradėjęs dirbti per didžiausią pastarųjų dešimtmečių JAV politinę krizę, ketvirtadienį sukvietė daugiau kaip 100 valstybių atstovus į demokratijos susitikimą, sulaukusį Kinijos ir Rusijos kritikos. Renginį, kuris dėl pandemijos vyksta vaizdo ryšiu, Baltieji rūmai vadina JAV lyderystės apraiška demokratijų ir galingų autokratijų ar diktatūrų egzistencinėje kovoje.
„Neapsigaukite – išgyvename demokratijos permąstymo momentą“, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja civilių saugumo, demokratijos ir žmogaus teisių klausimams Uzra Zeya.
„Ne paslaptis, kad demokratijos visame pasaulyje susiduria su vis didesniais naujų ir neįprastų grėsmių keliamais iššūkiais. Šalys praktiškai visuose pasaulio regionuose patiria didesnį ar mažesnį demokratijos nykimą“, – sakė ji.
Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiame susitikime, kurį pradės Bideno kalba iš Baltųjų rūmų, dalyvaus maždaug 100 vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, privataus verslo, filantropinių organizacijų ir parlamentų atstovai. Susirūpinimą kelia ir susitikimo foną iš dalies nulemiantis faktas, kad Bidenui vis dar tenka susidurti su šokiruojančiu Donaldo Trumpo iššūkiu JAV demokratijos normoms ir bandymu panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus.
Be to, dar prieš susitikimą kilo įtampa dėl to, kas turėtų ir kas neturėtų dalyvauti. Kinija ir Rusija, kurias Bidenas priskiria autokratijos stovyklai, nebuvo pakviestos ir sako, kad tai kursto ideologinę „nesantaiką“.
„Jokia šalis neturi teisės vieninteliu matu matuoti didžiulę ir įvairią pasaulio politinę sanklodą“, – praėjusį mėnesį bendrame esė rašė Rusijos ir Kinijos ambasadoriai Anatolijus Antonovas ir Qin Gangas.
Dar labiau suerzindama Kiniją Bideno administracija pakvietė Taivaną – demokratiškai valdomą salą, Pekino laikomą Kinijos teritorijos dalimi, nors kol kas ir nekontroliuojama.
Pirmadienį Bideno administracija taip pat paskelbė, kad nesiųs JAV vyriausybės pareigūnų į vasario mėnesį vyksiančią Pekino žiemos olimpiadą, protestuodama prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, įskaitant uigūrų genocidą Sindziange. Australija, Didžioji Britanija ir Kanada prisidėjo prie olimpiados diplomatinio boikoto, bet šių šalių sportininkai žaidynėse dalyvaus. Rusija, kaip ir Kinija, kritikavo šiuos sprendimus.
Spręsti, kurios kitos šalys dėl žmogaus teisių pažeidimų ar rinkimų klastojimo neturėtų būti pakviestos į susitikimą, taip pat nebuvo paprasta. Kvietimus gavo Pakistanas ir Filipinai, o Europos Sąjungos narės Vengrijos nacionalistų vyriausybė nebuvo pakviesta. Brazilijos dešiniojo sparno prezidentas Jairas Bolsonaro buvo pakviestas, o NATO narės Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas – ne.
Demokratijos problema namuose
Bene kebliausias šio viršūnių susitikimo aspektas yra faktas, kad Bidenui sunkiai sekasi atkurti tikėjimą demokratija namuose, jau nekalbant apie kitą pasaulio pusę. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą Bidenui 2020 metų prezidento rinkimuose. Buvęs respublikonų prezidentas, padedamas jį palaikančių žiniasklaidos priemonių, įskaitant įtakingąją „Fox News“, toliau skleidžia melagingą informaciją apie tariamą sukčiavimą per rinkimus dešimtims milijonų savo šalininkų.
Šaliai dar neatsigavus po sausio 6-ąją Trumpo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo, pareikalavusio penkių žmonių gyvybių, stiprėja nerimas dėl ateinančiais metais vyksiančių Kongreso rinkimų, taip pat 2024-ųjų prezidento rinkimų, kuriuose respublikonas gali bandyti sugrįžti į valstybės vadovo postą.
Duke'o universiteto Šiaurės Karolinoje politikos mokslų dėstytojas Bruce'as Jentlesonas sakė, kad šis viršūnių susitikimas – nekokia idėja.
„Mūsų problemos čia gerokai rimtesnės nei bet kurioje kitoje Vakarų demokratijoje. Mūsų Kapitolijaus pastatas buvo užpultas, mėginta įvykdyti perversmą. Nieko panašaus nematėme Paryžiuje, Bundestage ar Europos Sąjungos būstinėje Briuselyje“, – sakė jis.
„Jei norime konkuruoti, privalome padaryti viską, ir tai iš tiesų priklauso nuo mūsų, esančių čia, o ne kažkokiu būdu suburtų 100 lyderių, sakančių: „Mums patinka demokratija“, – sakė Jentlesonas.
