Žiniasklaidoje pabiro skandalingos antraštės: Jordanijos karalius slapta sukaupė 100 milijonų dolerių vertės turto, įskaitant namus Malibu, Kalifornijoje, Londone ir Vašingtone. Moteris, kuri, kaip įtariama, yra Rusijos lyderio meilužė, sugebėjo slapta nusipirkti prabangią rezidenciją Monake. Čekijos prezidentas, kovotojas prieš korupciją, paslapčia įsigijo vilą Prancūzijos Rivjeroje.
Tyrimas, pavadintas „Pandora Papers“ – tarptautinio tyrimus atliekančių žurnalistų konsorciumo ir žiniasklaidos partnerių, tarp kurių yra „The Washington Post“ ir „The Guardian“, bendradarbiavimo rezultatas.
Viena po kitos skelbiamos publikacijos sukėlė sumaištį turtingųjų ir galingųjų pasaulyje beveik iš karto po to, kai sekmadienį autoriai pradėjo skelbti turimus duomenis.
Kas yra „Pandora Papers“?
Ataskaita, pavadinta pagal graikų mitą apie dėžę, kurioje saugotos visos pasaulio blogybės, yra paremta medžiaga, kurią, pasak autorių, sudaro 11,9 milijono įrašų, nutekintų iš 14 ofšorinių finansinių paslaugų įmonių.
Kuo naujoji informacija skiriasi nuo 2016 metais išplatintų „Panama Papers“?
„Panama Papers“ atskleidžia ofšorinėse įmonėse vykdomos veiklos ryšius su daugiau nei dvigubai daugiau politikų ir valstybės pareigūnų nei „Panama Papers“ – prieš penkerius metus žurnalistikos konsorciumo skelbti tyrimai apie ofšorinę bankininkystę.
„Pandora Papers“ pateikiama informacija apie daugiau nei 330 politikų ir valstybės pareigūnų iš daugiau nei 90 šalių ir teritorijų, įskaitant 35 dabartinius ir buvusius valstybių vadovus.
Kaip turtingieji slepia pinigus?
Finansinių paslaugų įmonės, padedančios turtingiesiems klientams nuslėpti savo turtą ir teisėtai sumažinti mokesčius, klestėte klesti. Tam taikomi keli pagrindiniai metodai, pagrįsti nuosavybės maskavimo ir menko nuosavybės reglamentavimo principais.
Turtui slėpti yra palankios kelios gerai žinomos teritorijos, vadinamos „mokesčių prieglobsčiu“, tokios kaip Panama, Dubajus, Monakas, Šveicarija ir Kaimanų salos, taip pat kai kurios JAV valstijos, pavyzdžiui, Pietų Dakota ir Delaveras.
Gyvenamojo būsto ir kito turto nuosavybę gali „pridengti“ anoniminės įmonės – tos, kurios neprivalo atskleisti savininkų tapatybės.
Kai kuriose šalyse nėra jokių reglamentų, įpareigojančių identifikuoti ir įregistruoti vadinamuosius tikruosius nekilnojamojo turto savininkus, kurie tiesiogiai naudojasi turtu, net jei oficialiai savininku nurodytas yra kitas asmuo.
Pasinaudodami šia tikrosios nuosavybės spraga, tikrieji savininkai gali pasislėpti po gausybe teisinių registrų sluoksnių, kuriuos gali būti sunku arba neįmanoma atsekti: įmonės A savininkas gali būti identifikuojamas kaip įmonė B, o įmonės B savininkas – kaip įmonė C ir taip toliau.
Kodėl taip elgtis teisėta?
Yra daug turtingų asmenų, kurie gali turėti pagrįstų priežasčių teisiškai apsaugoti informaciją apie savo turtą – pavyzdžiui, siekdami apsisaugoti nuo nesąžiningų kolegų, turto prievartavimo arba norint užtikrinti, kad jų pinigai atiteks palikuonims.
Tačiau didesnio finansinio skaidrumo šalininkai teigia, kad šia sistema piktnaudžiaujama, ji yra sutepta korupcijos ir sukurta godumui. Didžioji ofšorinių finansinių paslaugų dalis yra nereglamentuojama arba paliekama savireguliacijai.
Kai kurie šioje srityje dirbantys bankininkai, auditoriai ir buhalteriai yra buvę valstybės pareigūnai, žinantys sistemos spragas.
„Pandora Papers“ dokumentai atskleidžia, kaip veikia šešėlinis finansų pasaulis ir praveria mums langą į slaptą pasaulinės ofšorinės ekonomikos veiklą, – rašoma Paryžiuje įsikūrusios organizacijos Nepriklausoma tarptautinių pelno mokesčių reformos komisija (Independent Commision for the Reform of International Corporate Taxation) pranešime. – Sistema leidžia kai kuriems turtingiausiems pasaulio žmonėms ir tarptautinėms kompanijoms slėpti savo turtą, o kai kuriais atvejais – mokėti mažus mokesčius arba jų visai nemokėti.“
Kodėl tai svarbu?
Šio žurnalistinio tyrimo rezultatai skelbiami tokiu metu, kai praraja tarp turtingųjų ir skurstančių žmonių visame pasaulyje vis labiau gilėja. Padėtį dar labiau pablogino pandemija – daugelyje šalių ji paskatino visuomenę dar labiau piktintis privilegijomis, kuriomis mėgaujasi pasiturintieji.
Atskleistoji informacija taip pat gali turėti politinių pasekmių, net ir tose šalyse, kurių lyderiai turi labai ribotą atskaitomybę visuomenėje, įskaitant autokrato valdomą Rusiją ar Jordaniją, kuri yra monarchija. Šie duomenys suteikia visuomenei informacijos ir tam tikrų įžvalgų apie savos šalies vadovus, nors politinė struktūra tą informaciją ir neigia.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Pandoros“ publikacijose tiesiogiai neįvardijamas, tačiau siejamas su turtu Monake, įskaitant namus, kuriuos įsigijo rusė, kaip teigiama, susilaukusi prezidento vaiko. Putino atstovas šias išvadas pavadino nepagrįstomis.
Jordanijos karalius Abdullah buvo apkaltintas panaudojęs Karibų jūros regione registruotas įmones, kad įsigytų 15 nekilnojamojo turto objektų Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir kitur. Tačiau jo atstovai tvirtina, kad karalius šiems įsigijimams naudojo asmenines lėšas.
„Nemanau, kad tai Vladimiro Putino galas – neįsisvajokime, – sako finansų sektoriaus korupciją visame pasaulyje stebinčios organizacijos „Transparency International“ biuro Jungtinėse Valstijose direktorius Gary Kalmanas. – Tačiau tikrai manau, kad šių šalių lyderiai – karalius Abdullah ir kiti – sunerimo dėl savo reputacijos.“
Pasak jo, karaliui Abdullah problema ypač aktuali – dabar jordaniečiai žino, kad jis išleido pinigų nuosavybei Malibu ir Džordžtaune, kai tuo tarpu Jordanijoje trūksta pinigų pagrindinėms paslaugoms – įspūdis tikrai blogas.
Lyderiams, kurie savo rinkiminėse kampanijose žadėjo pažaboti korupciją – pavyzdžiui, Pakistano, Čekijos ir Kenijos vadovams – būti įtrauktiems į „Pandoros“ pranešimus yra didžiulis smūgis ne tik jų reputacijai bet ir politinei karjerai.
„Bet kurioje šalyje yra lūžio taškas, kurį pasiekus žmonės itin supyksta ir nusivilia, – aiškina Vašingtone įsikūrusios neteisėtų finansinių srautų ir korupcijos tyrimų grupės „Global Financial Integrity“ politikos direktorė Lakshmi Kumar. – Daugybėje šalių tas taškas jau pasiektas.
Kokia tikimybė, kad padėtis pasikeis?
Lakshmi Kumar ir kiti tikisi, kad „Pandora papers“ projektas paspartins veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti tarptautinius finansinius reglamentus, pažaboti mokesčių vengimą ir smarkiai apriboti būdus, kuriais turtingieji gali slėpti turtą.
Pasak jos, viena pagrindinių išvadų yra tokia, kad bankininkai glaudžiai bendradarbiauja su turtingiausiais klientais, padėdami jiems išvengti mokesčių.
„Kai esi labai turtingas ir ieškai kūrybiško nūdo paslėpti pinigus, tu negali to padaryti vienas, – sako ji. – Tau reikia profesionalų tinklo, kuris tau padėtų. Tie žmonės dažnai būna žmonės, kurie turėtų saugoti finansų sistemą.“
