Daugumoje pasaulio vietų kalendoriniai metai prasideda nuo sausio. Tačiau panašu, kad į Čikagą naujieji atėjo lapkričio 24 dieną, kai meras Rahmas Emanuelis galiausiai paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnas Jasonas Van Dyke’as nušovė Laquaną McDonaldą. Tuomet čikagiečiai nubudo ir su siaubu suvokė, kad gyvena korumpuotos autokratijos sąlygomis, valdomi niekšo. Kaip taip mums nutiko? Kodėl mums to niekas anksčiau nepasakė? Visiems pramigusiems primename, kas mūsų miesto politikos arenoje įvyko per pirmuosius dešimt 2015 metų mėnesių, kol jūs dar nebuvote atkreipę dėmesio.
Sausis. Didžiąją dviejų praėjusių metų dalį prisiekinėję, kad niekada niekada daugiau nebalsuos už merą Emanuelį, išsiblaivę po Naujųjų metų šventės pamatė, kad vieninteliai šio varžovai yra keturi vyrukai, apie kuriuos niekas nebuvo girdėjęs. Taip nutiko todėl, kad apklausose merą triuškinusi Kuko apygardos tarybos prezidentė Toni Preckwinkle nusprendė savo kandidatūros nekelti. Nežinodami, ko daugiau imtis, čikagiečiai grįžo toliau miegoti.
Vasaris. Čikagoje įvyko mero rinkimai, kur daugiausiai balsų surinko meras Emanuelis (45 proc.) ir Kuko apygardos tarybos įgaliotinis Jesusas Garcia (33 proc.). Kadangi nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei 50 procentų balsų (rinkimuose, kur maždaug 65 procentai rinkėjų apskritai nebalsavo), Emanuelis ir Garcia pereina į antrąjį rinkimų ratą. Staiga žurnalistai į apžvalgas įtraukia paaiškinimą, kaip veikia rinkimų sistema. Pasirodo, žmonės nė nežinojo, kad pas mus mero rinkimai vyksta būtent pagal tokį principą, įrodydami, kad Emanuelis be reikalo stengiasi nuslėpti informaciją – didžioji gyventojų dalis ir be jo pagalbos sugeba likti absoliučiai neinformuota.
Kovas. Siekdamas išgelbėti savo politinę karjerą, Emanuelis surenka daugiau nei $30 milijonų iš įvairių bankininkų, investicinių fondų valdytojų ir kitų korporacinės Amerikos titanų. Milijonus iššvaisto eterį užteršdamas rinkiminių reklamų gausa. Apžavėti reklamų rinkėjai pamiršta pažadą niekad nebalsuoti už Emanuelį.
Balandis. Praėjus dviem savaitėms po mero perrinkimo, atostogų išėjo Čikagos valstybinių mokyklų vadovė Barbara Byrd-Bennett. Pasirodo, FTB tiria jos vaidmenį pasirašant $20,5 milijono vertės kontraktą su jos buvusia darbdave, kompanija „Supes Academy“, nesurengus viešųjų pirkimų. Rinkėjai pasipiktinę: jie tvirtina, kad jei būtų žinoję, jog mero statytinė yra korumpuota, nebūtų jo perrinkę.
Gegužė. Rinkėjai supranta, kad kol jų dėmesys buvo sutelktas į mero rinkimus, jie išsirinko gubernatorių, vardu Bruce’as Rauneris, kuris dabar karpo socialinių programų finansavimus. Čikagos rinkėjams galima atleisti, jog jie nesuprato, kad 2014 metais vyko gubernatoriaus rinkimai, nes juose balsus atidavė mažiau nei pusė jų.
Birželis. Rinkimų kampanijos metu žadėjęs priimti sunkius sprendimus, jog ištrauktų miestą iš finansinių įsipareigojimų smegduobės, Emanuelis pasirenka lengviausią kelią ir pasiskolina dar vieną milijardą miesto skoloms padengti. Rinkėjai pasipiktinę: jie tvirtina, kad jei būtų žinoję, jog meras neturi fiskalinio plano...
Liepa. Galiausiai išmokėjęs $640 milijonų skolą mokytojų pensijų fondams, Emanuelis apsisuka ir paprašo fondo paskolinti jam tuos pinigus atgal su 7,75 procento palūkanomis, kad jis galėtų finansuoti ateinančius mokslo metus, taip paversdamas mokytojus lupikautojais. Rinkėjai nereaguoja, nes vasara, ir visiems rūpi paplūdimiai, o ne nuobodūs dalykai, tokie kaip pensijos.
Rugpjūtis. Naujasis mokyklų sistemos vadovas Forrestas Claypoolas patenka į laikraščių antraštes, kai atleidžia būrį Byrd-Bennett priimtų centrinės administracijos darbuotojų. Tada, kai spauda nežiūri, laisvas vietas užpildo savo bičiuliais. Rinkėjai nieko nekomentuoja, jiems vis dar vasaros atostogos.
Rugsėjis. Aktyvistai rengia bado streiką, nes meras sulaužė pažadą iš naujo atidaryti pietinės miesto dalies mokyklą. Meras sako, kad jam pritrūks pinigų finansuoti visus mokslo metus, nebent jis atleis tūkstančius mokytojų. Rinkėjai pasipiktinę: jie tvirtina, kad jei būtų žinoję, jog meras sulaužys pažadus dėl mokyklų finansavimo...
Spalis. Byrd-Bennett prisiima kaltę dėl korumpuotos milijoninės sutarties. Bylos rėmuose išviešinamas jos susirašinėjimas su „Supes“. Laiškuose ji ragina kompaniją kuo greičiau jai sumokėti, nes jai „reikia mokėti už vaikų mokslus ir aplankyti kazino“. Rinkėjai sako, kad, iš retrospektyvos, Rodas Blagojevichius nebuvo jau toks blogas.
Lapkritis. Kuko apygardos teisėjo Franklino Valderrama įsakymu, meras Emanuelis nenoromis paviešina McDonalo įrašą.
Gatves užtvindo protestuotojai, reikalaudami mero atsistatydinimo, regis, visai pamiršę, kad mes dar balandį turėjome galimybę jo paprasčiausiai neperrinkti.
