Rugpjūčio 15-ąją per Lietuvą nuvilnijo švenčiamos derliaus šventės – Žolinės – šurmulys. Ši šventė įvairiuose šalies regionuose turi savo tradicijas, tik tam kraštui būdingus papročius, bet visus vienija su gamtos ir darbų kalendoriumi deranti kasdienio gyvenimo visuma. Šiandien Žolinės apeigos, kurias mūsų protėviai skirdavo deivei gimdytojai Ladai, persipynė su krikščioniškaisiais papročiais. Bet ir gilioje senovėje, ir dabar šią dieną garbinami žolynai, dėkojama už naująjį derlių, linkima brandos, sotumo, atsisveikinama su vasara... Labai svarbu tądien svečiuotis, bendrauti su kaimynais, giminėmis, draugais.
Jau trečiąkart Žolinė švenčiama Naisiuose (Šiaulių r.). Į šventę susirenka ne tik vietos gyventojai, bet ir gausus būrys svečių iš aplinkinių vietovių. Šiais metais visus džiugino vasariškas oras (senoliai sakytų, kad ir ruduo bus toks, kaip ši diena), todėl šventės dalyviai pradėjo rinktis labai anksti. Laukti neprailgo: galima buvo pasižvalgyti Baltų žolynų muziejuje, Naisių apylinkes apžvelgti nuo Baltų arenos viršaus, aplankyti naująją triušių salą ir pasidžiaugti ten gyvenančiais ilgaausiais. Po pietų Alkos kalno papėdėje esančioje Ugnies aikštėje ėmė šurmuliuoti šventės dalyviai ir svečiai. Moterys, merginos ir mergaitės iš Naisių verpstėje (Baltų žolynų muziejuje) užaugintų raudonėlių, kraujažolių, linų, pelynų ir kitų augalų pynė vainikus, rišo jų puokšteles, būtinai į kiekvieną įpindamos rugio ar kviečio varpų.
Šių metų Žolinėje skambėjo visiems puikiai žinomos šiauliečių grupės „Vairas“ atliekamos dainos. Žiūrovai šiltai sutiko muzikantus, kartu su jais dainavo ir negailėjo aplodismentų. Šventės organizatorė Naisių bendruomenė susirinkusius vaišino žolelių arbata ir vasara kvepiančiais alyviniais obuoliais. Darbščiosios moterų klubo „Austėja“ narės išvirė šviežių bulvių, pagamino įvairių skonių ir paslaptingų pavadinimų padažų („Daržo ikrai“, „Duokim garo“, „Raugtinis“ ir pan.). Šios vaišės tapo gardžiu patiekalu švenčiantiems. Kūrybos studijos „Ieva“ moterų surengtoje loterijoje visi bilietai buvo laimingi: auksararankės laimėtojams išdalino siūtus, megztus, vertus gaminius, džiovintas vaistažoles, vantas ir kitus prizus.
Naujojo derliaus gėrybes pristatė Pociūnėlių (Radviliškio r.) bendruomenės nariai, žolininkė Rūta Petkauskienė, Mockūnų kaimo (Biržų r.) levandų ūkio moterys, Bridų (Šiaulių r.) sūrininkės. Daug dėmesio jau trečius metus iš eilės sulaukė Elvyros Vasiliauskienės duoniukų kepimo ant laužo pamokos ir ragavimas. Kepėja ne tik mokė iš mediniame kubile užminkytos tešlos suformuoti mažus kepalėlius, juos pritvirtinti prie karklo lazdelės ir iškepti, bet kartu su vaikaičiu spėjo papasakoti ir apie duonos svarbą lietuvio gyvenime, jos reikšmę mūsų tautosakoje.
Lietuviškų molio gaminių gerbėjai galėjo įsigyti Naisiuose kuriančio tautodailininko Mindaugo Turolevičiaus pagamintų puodelių, vazų, dubenėlių, puodynių. Smalsiausieji galėjo net išbandyti molio žiedimo ir lipdymo procesus.
Žolinėje dalyvavusiems vaikams Šventežerio pakrantėje buvo skirta vieta žaidimams: su tėveliais, seneliais ar draugais jie pūtė didžiuosius muilo burbulus, vaikščiojo kojūkais, čiuožė žolės slidėmis, spardė kamuolį, šokinėjo per virvutę. Kitame ežero krante galima buvo gėrėtis besiganančiais Naisių žirgyno žemaitukais.
Į Naisius sugrįžtančias Žolinės šventimo tradicijas mielai priima visi šventės dalyviai: lietuviai nuo seno su bičiuliais, giminėmis, kaimynais džiaugdavosi naujuoju derliumi, dalindavosi ne tik jo gėrybėmis, bet ir pilnatvės jausmu. Atvykusieji šeimininkams žadėjo sugrįžti ir į kitų metų vasaros brandos šventę.
Alina Šalavėjienė,
Vytauto Šalavėjaus nuotraukos
