Žana d‘Ark (1412 m. – 1431 m.) – prancūzų nacionalinė didvyrė, Katalikų bažnyčios šventoji. Patriotinio ir partizaninio judėjimo prieš svetimšalius bei legendų apie mergelę išvaduotoją veikiama patikėjo, kad jai lemta išvaduoti Prancūziją. Sosto įpėdinis Karolis po sėkmingų Žanos d‘Ark karo žygių su anglais buvo vainikuotas Karoliu VII. Vis dėlto, ji dar ir šiandien laikoma viena mįslingiausių pasaulio herojų.
Žana d‘Ark gimė 1412 m sausio 6 d. Domremy kaime, Lotaringijoje, vidutinio valstiečio šeimoje, išskirtinai sudėtingu laikotarpiu, kai dėl įvairių konfliktų skilo ne tik krikščioniškoji Europa, bet ir Bažnyčia. Žanos d‘Ark gyvenimas iš tiesų pribloškiantis. Ji buvo paprasta piemenaitė, ganydavusi tėvo bandą, niekur nesimokė ir nemokėjo skaityti. Iš pirmo žvilgsnio atrodė kukli, niekuo neišsiskirianti mergina. Tačiau ji turėjo kažko nepaprasto – magiškos kibirkšties, suteikiančios ryžto pasiduoti aukštesnei ir galingesnei jėgai. Mergaitė nuo mažų dienų girdėjo Dievo balsą, kuris liepė palikti tėvų namus, iškeliauti į platųjį pasaulį ir jam pranešti neįtikėtiną žinią – ji, Žana d‘Ark, galinti išgelbėti Anglijai į rankas patekusią Prancūziją. Ji pasiryžo išgelbėti savo tautą ir monarchą.
Žanai d‘Ark tebuvo 17 metų, kai ji pradėjo vadovauti prancūzų armijai. Mergina nepabūgo nuvykti pas karalių ir jį įtikino pradėti karo veiksmus. Šimtamečio karo nualintoje XV a. Prancūzijoje iš skurdžios šeimos kilusi mergina suvienijo viltį praradusią armiją ir pakeitė visą Europos istoriją. XV a. pradžioje, kai moterys neturėjo jokių teisių, nieko neišmaniusi apie karo meną ir politiką neturtinga mergaitė staiga pradėjo vadovauti krašto nacionalinėms pajėgoms. Ji atkovojo Orleaną (todėl dar vadinama Orleano mergele), vėliau ne kartą nugalėjo anglų pulkus. Savo drąsa ir šaltu protu Žana d‘Ark stebino ne tik tėvynainius, bet ir priešus.
Vis dėlto drąsuolė devyniolikmetė pateko į britų nelaisvę ir 1431 m. kaip eretikė, ragana, veikianti pagal velnio mokymus ir nurodymus, nuteista mirti ant laužo. Tačiau Orleano mergelės misija pavyko. Politinė situacija šalyje pasikeitė, Prancūzija atgavo savo prarastas žemes ir politinę galią.
Kadangi karaliui nebuvo patogu būti remiamam „raganos“, todėl 1455 m. pradedamas Žanos reabilitacijos procesas, baigtas 1456 m. Tais pačiais metais Orleano miestas įsteigia Žanos šventę. 1909 metais Žana paskelbiama palaimintąja, o 1920 m. – šventąja. Popiežius Pijus IX Žaną paskelbė Prancūzijos globėja.
Turbūt ne veltui juokaujama, kad į klausimą, „kas yra garsiausias Prancūzijos vyras“, atsakoma: „Tai ne vyras, o moteris, tai – Žana d‘Ark.“
Tai įdomu
● Orleano mūšyje didvyrė buvo sunkiai sužeista: anglų paleista strėlė į Žanos d‘Ark kūną įsmigo 15 cm, tačiau mergaitė pati ją ištraukė ir grįžo į mūšio lauką.
● Pati Žana d‘Ark prisipažino, kad ne kartą priešus apstulbino savo kardu. Be jo, kaudamasi mūšiuose, Orleano mergelė naudodavo specialiai jai pagamintą, J raide (tai yra pirmoji jos prancūziško vardo – Jeanne – raidė) išgraviruotą kirvį.
● Savo kareivius, kurie mūšio išvakarėse traukdavo pas laisvo elgesio moteris, Žana d‘Ark smarkiai bausdavo: sėdėdama ant žirgo, vaikydavosi juos po visą stovyklą, mojuodama ir net sužeisdama garsiuoju kardu.
● Žanai d‘Ark net buvo suteikta teisė turėti savo vėliavą. Tačiau kokios buvo jos spalvos – nežinoma. Tai dar viena Mergelės mįslė. Burgundų metraštininkas rašė, kad visoje karališkoje armijoje „iš prancūzų senjorų tik viena Žana turi teisę išskleisti vėliavą“.
● Žana d‘Ark nešiojo auksinius pentinus, kuriuos galėjo turėti tik įšventintieji į riterių ordiną.
● Karolis VII Žanai d‘Ark suteikė privilegiją, kurią turėjo tik karalius, – pasigailėjimo teisę. Per visą Prancūzijos istoriją (išskyrus karaliaujančius asmenis) ji suteikta vienintelei Žanai d‘Ark.
● 1456 m. liepos 7 d. popiežius Kalikstas III reabilitavo Orleano mergelę. XX a. ji paskelbta Prancūzijos, Ruano ir Orleano globėja.
