Jeruzalės musulmonų kvartale stovi daugiabutis. Daugelį metų jame gyvenę palestiniečiai teigia, kad juos išvaryti stengiasi žydai – mėto šiukšles, akmenis, o kur dar – iškeldinimo byla Izraelio teisme. Žydai kaltinimus neigia ir sako, kad tai palestiniečiai neleidžia jiems ramiai gyventi name, kuris esą, kaip ir daugelis kitų, priklausė žydams iki 1929 m. palestiniečių riaušių, privertusių žydus evakuotis. Bet juk šiandien Jeruzalė – taikos miestas, sako žydai namo gyventojai.
1 kvadratinio kilometro senamiestį savo ištakomis laiko trys abraomiškos religijos – krikščionybė, judaizmas ir islamas, todėl Jungtinės Tautos dar prieš atsirandant Izraelio valstybei senąją Jeruzalę paskelbė „corpus separatum“ – ypatingą teisinį ir politinį statusą turinčią teritorija. Tačiau Izraelis ją ir Rytų Jeruzalę laiko savo amžinosios sostinės dalimi. Palestiniečiams visa tai – jų būsimos valstybės sostinė. Ir tai tik vienas iš daugelio Izraelio ir Palestinos konflikto klausimų.
Naujoji JAV administracija, trečiadienį Vašingtone susitikusi su palestiniečių lyderiu Mahmoudu Abbasu, ketina viską išspręsti galutinai.
„Darysiu viską, kas reikalinga, kad padėčiau susitarti. Tarpininkausiu, būsiu teisėju, darysiu bet ką, ko jie norės.... Visą gyvenimą girdėjau, kad tikriausiai pats sudėtingiausias susitarimas yra tarp izraeliečių ir palestiniečių. Pažiūrėkime, ar galime tai paneigti, gerai?“, – kalbėjo D. Trumpas.
Po šių žodžių Palestinos prezidentas M. Abbasas pasakė: „Dabar, pone prezidente, su jumis mes turime vilties.“
Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu ne toks viltingas: „Girdėjau prezidentas Abbasas vakar sakė, kad jie – palestiniečiai – moko savo vaikus taikos. Deja, tai netiesa. Savo mokyklas jie vadina izraeliečius masiškai žudžiusių žmonių vardais ir jie moka teroristams. Bet tikiuosi, kad įmanoma pasiekti pokytį ir ieškoti tikros taikos. Izraelis tam visada pasiruošęs.“
Buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas Dennisas Rossas, Izraelio-Palestinos klausimui skyręs 30 gyvenimo metų, sako, kad nėra matęs prastesnių santykių tarp Izraelio ir palestiniečių kaip yra dabar.
Vienas problemiškiausių klausimų šiame konflikte – Palestinos teritorija. Pagal dešimtojo dešimtmečio viduryje priimtus Oslo susitarimus Palestinai skirta teritorija padalyta į tris zonas. Zoną „A“ - didžiųjų miestų centrai – visiškai kontroliuojami palestiniečių. Zonoje „B“ saugumą užtikrinti padeda Izraelio pajėgos. O daugiausia Vakarų kranto teritorijos – zoną „C“ – administruoja ir saugo Izraelis. Būtent čia vis daugėja žydų nausėdijų, kurias tarptautinė bendruomenė laiko neteisėtomis, o Palestinos vadovybė – pagrindiniu trukdžiu dviejų valstybių sprendimui. Izraelis nausėdijų nelaiko kliūtimi taikai ir teigia, kad negali derėtis su susiskaldžiusiais palestiniečiais, tarp kurių – Gazą valdanti teroristinė „Hamas“.
Tiesa, šią savaitę daugelio nuostabai „Hamas“ pristatė naują programą ir išsirinko naują lyderį.
„Yra pokytis tarp 1988 m. dokumento, kuris ragino sunaikinti Izraelį ir įkurti islamistinę Palestinos valstybę, ir dabartinio, kuris pripažįsta Palestinos valstybę pagal 1967 m. ribas su sostine Jeruzale“, – teigė politikos mokslų profesorius Mkhaimaras Abu Sada.
Tačiau Izraelio valstybės jie pripažinti neketina ir Izraelis baiminasi, kad teroristai taip neapkvailintų pasaulio, nes Izraelio valstybės destrukcija ir žydų genocidas, esą, išlieka jų tikslu. Dėl priešiškumo ir galimų atakų Izraelis ir toliau saugosi, kai kuriose vietose iki 8 metrų aukščio siena, kuri skiria Izraelį ir nuo „Fatah“ valdomo Vakarų kranto. Izraelis teigia, kad vien siena sumažino atakų skaičių 90 proc. Tačiau palestiniečiai įsitikinę – taip tiesiog siekiama trikdyti jų judėjimą ir apsunkinti jiems gyvenimą.
O ką daryti su milijonais palestiniečių pabėgėlių, kurių dauguma laukia galimybės grįžti, kaip teigia, namo – ten, kur dabar yra Izraelis.
Belieka tik stebėti ir laukti, ar JAV prezidentui Donaltui Trumpui visa tai nepasirodys daug sudėtingiau nei manė iš pradžių – būtent taip jis kalbėjo apie prezidento darbą, kuris vėliau jam pasirodė daug sudėtingesnis nei tikėjosi.
Vienas palestiniečių derybininkų Nabilas Shaathas prisimena D. Trumpą dar nuo tada, kai jam dėstė Pensilvanijos universitete: „Jis yra žmogus, kuriam ilgą laiką sekėsi versle. Sėkmė versle reiškia praradimų, naudos, pajamų ir išlaidų skaičiavimą. Manau, jis skaičiuoja. Jis sugalvojo idėjas, kurios jam buvo svarbios per kampaniją. Kaip JAV prezidentas su konstitucija, kongresu, teismais, sistema, jis viską perskaičiuoja. Dabar jis nori klausytis palestiniečių.“
Tačiau D. Trumpas neneigia ir planų perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, ko nesiėmė ankstesni JAV prezidentai.
„Jei per prezidento Donaldo Trumpo kadenciją, – leiskite visus jus užtikrinti, – pasaulis daugiau nieko nesužinos, tai sužinos bent jau tai: Amerika išvien su Izraeliu. Ir JAV prezidentas, šiuo metu rimtai svarsto galimybę kelti Amerikos ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę“, – sakė Mike`as Pence`as, JAV viceprezidentas.
Palestiniečių lyderių teigimu, toks žingsnis JAV paverstų nebe tarpininke, o konflikto dalimi. Tačiau, kaip jau įrodė, D. Trumpas neketina laikytis tradicijų ir protokolų, ir galbūt tikrai labiausiai nuspėjama jo savybė yra jo nenuspėjamumas. Nenuspėjamos ir D. Trumpo taikos susitarimo detalės. Tačiau pirmasis užsienio turas – ne į kaimynines Meksiką ar Kanadą, kaip įprasta, bet į Saudo Arabiją, Izraelį ir Vatikaną – religinius islamo, judaizmo ir katalikybės centrus.
Šaltinis: LRT.lt
