Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sukritikavo tas Europos šalis, kurios atsisako priimti musulmonus pabėgėlius, nepaisant to, kad jos pačios atvirų durų politika sumažino jos reitingus rinkėjų tarpe. Primename, kad sprendimą uždaryti sienas pabėgėliams yra priėmusios kelios Europos vyriausybės, reaguodamos į praėjusiais metais kulminaciją pasiekusią migracijos bangą.
Merkel taip pat sakė besivilianti, kad Europos Sąjungos šalys pasieks susitarimą dėl vis dar neišspręstų su migracijos krize susijusių klausimų, iš kurių svarbiausias yra tas, kaip sąžiningai pasidalinti politinio prieglobsčio prašančiais asmenimis tarp visų 28 bloko šalių.
Ji Vokietijos nacionaliniam transliuotojui ARD sakė, kad „visi privalo įdėti pastangų“, bei neatmetė galimybės leisti kai kurioms šalims priimti mažiau migrantų, jeigu jos vietoje to labiau prisidės finansiškai.
„Dar turime nuspręsti, kokio individualaus indėlio bus prašoma“, - sakė Merkel. Tačiau ji taip pat dar kartą patvirtino savo poziciją, kad pabėgėlių blokavimas dėl jų religijos yra klaidingas: „Aš ir toliau manau, kad neteisinga, jog kai kurie politikai sako – „Mes nenorime musulmonų mūsų šalyje, nesvarbu ar yra humanitarinis poreikis, ar ne“. Mums ir toliau būtina apie tai kalbėtis.“
Šie jos komentarai buvo išsakyti praėjus beveik metams po to, kai Merkel nusprendė įsileisti šimtus tūkstančių kitose Europos šalyse įstrigusių migrantų į Vokietiją. Tas žingsnis paskatino dar didesnį migrantų antplūdį per Balkanų šalis, kol galiausiai vienu metu buvo pasiekta migracijos kulminacija, kasdien Vokietijos pasienį pasiekiant po daugiau nei 10 000 politinio prieglobsčio prašytojų.
Oficialiais duomenimis, 2015-aisiais šalį pasiekė daugiau nei milijonas migrantų, tačiau aukščiausio rango Vokietijos migracijos pareigūnai teigia, kad tikslus jų skaičius tikriausiai yra mažesnis dėl susidubliavusių registracijų ir to fakto, kad kai kurie žmonės vėliau persikėlė į kitas šalis.
Frankas-Juergenas Weise, Vokietijos federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos vadovas, interviu Vokietijos savaitraščiui „Bild“ sakė, jog 2016-aisiais šalį pasiekusių migrantų skaičius bus kur kas žemesnis nei praėjusiais metais. Jo teigimu, agentūra prognozuoja, jog šiais metais iš viso bus tarp 250 000 ir 300 000 naujai užsiregistravusių atvykėlių.
Sekmadienį leidinio „Bild“ publikuota apklausa atskleidė, kad net 50 proc. respondentų priešintųsi ketvirtai Merkel kadencijai, jeigu ji nuspręs jos siekti 2017-aisiais. 501 rinkėjo apklausos, atliktos rugpjūčio 25 d., paklaida siekia 4,4 procentinio punkto. Tą pačią dieną duodama interviu televizijai Merkel atsisakė komentuoti, ar ketina siekti dar vienos kadencijos.
Pabėgėlių situacija paskatino kai kurių šalių vadovus griežtai sukritikuoti Merkel dėl jos atvirų durų politikos, ir netgi apkaltinti ją statant į pavojų Europos stabilumą. Penkios centrinės ir rytų Europos šalys – Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija – priešinasi taip vadinamai ES kvotų sistemai, kurios rėmuose planuojama perkelti 120 000 pabėgėlių iš Italijos ir Graikijos į likusias Europos šalis. Nepaisant jų pasipriešinimo, Briuselis patvirtino tokią sistemą.
Ypač smarkiai kvotų sistema piktinasi Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris teigia, kad jo šalis „nepageidauja nė vieno migranto“ ir kad „kiekvienas migrantas kelia grėsmę viešajam saugumui“. Jam antrina ir Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos vadovas bei buvęs šalies premjeras Jaroslawas Kaczynski, kuris teigia, kad migrantų apskritai nereikėtų priimti į Europą.
Prieš migrantus nukreipti sentimentai jaučiami ir pačioje Vokietijoje. Politinių partijų reitinguose vis aukščiau kyla nacionalistinės partijos, o pačios kanclerės populiarumas taip pat sumažėjo.
Sekmadienį leidinio „Bild“ publikuota apklausa atskleidė, kad net 50 proc. respondentų priešintųsi ketvirtai Merkel kadencijai, jeigu ji nuspręs jos siekti 2017-aisiais. 501 rinkėjo apklausos, atliktos rugpjūčio 25 d., paklaida siekia 4,4 procentinio punkto. Tą pačią dieną duodama interviu televizijai Merkel atsisakė komentuoti, ar ketina siekti dar vienos kadencijos.
Tame pačiame interviu kanclerė taip pat įspėjo šalies turkų bendruomenę nekišti Turkijos vidinių problemų į Vokietijos politiką, ir paragino juos išlikti lojaliems Vokietijai.
„Aš vis sakau, kad esu ir jų kanclerė, ir manau, kad labai svarbu tai pripažinti, jeigu norime, kad jie pasišvęstų mūsų šaliai, o ne atneštų konfliktus iš Turkijos į Vokietiją“, - sakė Vokietijos kanclerė.
