Daugiau 
 

Viskas, ką reikia žinoti apie Vokietijos rinkimus

08/29/2017 Aidas

Rugsėjo 24 dieną Vokietijos gyventojai rinks naują parlamentą – Bundestagą. Jie taip pat nuspręs, ar Angela Merkel išliks kanclere ketvirtai kadencijai.

Merkel Vokietijoje yra laikoma saugiu pasirinkimu, o žemyne – galinga stabilizatore, laikais, kai politiniai nervai yra ypatingai įtempti. Nors jos populiarumas buvo sumažėjęs 2015 metais per imigrantų krizę, po JK „Brexit“ ir Donaldo Trumpo pergalės JAV, jis ir vėl atsigavo.

Europa tikisi, jog Merkel pergalė (jos Krikščionių demokratų partija apklausose turi dviženklį pranašumą) bei reformatorius, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, padės pasiekti labai reikalingą ES reformą.

Kokios partijos rungsis ir kaip joms sekasi?

Krikščionių demokratų partija yra pagrindinė Vokietijos centro dešiniųjų partija, kuri vadovauja dabartinei koalicijai. Merkel partija yra populiari tarp vyresnio amžiaus rinkėjų, kaimų gyventojų, konservatorių bei krikščionių. Apklausos rodo, jog ši partija turėtų surinkti apie 40 procentų rinkėjų balsų.

Socialdemokratų partija yra pagrindinė šalies centro kairiųjų partija bei dabartinės koalicijos narė. Stipriausia ji industrinėje vakarų Vokietijoje. Jai vadovauja buvęs Europos parlamento prezidentas Martinas Schulzas. Partija neteko palaikymo Šiaurės Reino-Vestfalijos krašte, o rinkimuose turėtų gauti apie 25 procentus balsų.

Prognozuojama, jog 5 procentų ribą peržengs dar keturios, mažesnės partijos.

„Die Linke“ yra radikalių kairiųjų partija, įkurta 2007 metais. Stipriausia ji buvusioje Rytų Vokietijoje, tačiau dar niekada nebuvo valdančiosios koalicijos dalimi. Šiuo metu tai didžiausia opozicijos partija. Prognozuojama, jog rinkimuose „Die Linke“ gaus 9-10 procentų balsų.

Laisvės demokratų partija vyriausybėje praleido daug daugiau laiko nei bet kuri kita partija, tačiau 2013 metais nesugebėjo patekti į parlamentą. Šiuo metu ji klesti dėka naujo lyderio – Christiano Lindnerio. Apklausos rodo, jog rinkimuose ši partija surinks 8-9 procentus rinkėjų balsų.

Žaliųjų partiją vis dar palaiko vakarų Vokietijos universitetų miestai, tačiau apklausų duomenys rodo, jog ankstesnės savo galios ji jau nebeatgaus. Prognozuojama, jog rinkimuose žalieji surinks 7-8 procentus balsų.

Tikėtina, kad parlamente atsidurs ir euroskeptikai „Alternative fur Deutschland“ (AfD), kurie palaikė tiek „Brexit“, tiek Trumpą. Šią partiją palaiko maždaug 9 procentai rinkėjų.

Kaip veikia ši sistema ir kas renka kanclerį?

Neseniai pakeista Vokietijos rinkiminė sistema yra ypatingai sudėtinga. 61,5 milijono rinkėjų balsuoja du kartus: pirmą kartą renkasi savo atstovą, antrą kartą balsuoja už partiją.

Daugmaž pusė Bundestago vietų yra garantuotos 299 rinkiminių apylinkių atstovams, kuriuos rinkėjai renkasi pirmuoju savo balsu.

Likusios vietos parlamente yra paskirstomos kiekvienai partijai, rinkimuose gavusiai daugiau nei 5 procentus rinkėjų balsų. Vietų skaičius priklauso nuo balsavusių rinkėjų skaičiaus: partija, už kurią rinkimuose balsavo 25 procentai gyventojų, parlamente gauna 25 procentus vietų.

Kartais pirmuoju balsavimu partijos gauna daug daugiau vietų nei turėtų, todėl papildomos vietos yra suteikiamos ir kitoms partijoms. Tai reiškia, jog Bundestagas, kurį teoriškai turėtų sudaryti 598 politikai, gali būti išplėstas iki 800 vietų (šiuo metu jame yra 631 vieta).

Susiformavus valdančiajai koalicijai, Vokietijos prezidentas nominuoja kanclerį, kuris dažniausiai būna didžiausios partijos lyderis. Parlamentas patvirtina prezidento pasirinkimą slaptu balsavimu.

Partijų tikslai

Krikščionių demokratų partija žada apkarpyti mokesčius ir didinti darbo vietų skaičių. Tuo metu socialdemokratai palaiko turto paskirstymą bei socialinį teisingumą. Socialdemokratai taip pat pasisako prieš išlaidų NATO gynybos biudžetui didinimą iki 2 procentų, tačiau tam pritaria krikščionys demokratai.

„Die Linke“ nori griežčiau reguliuoti rinką bei padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą. Laisvės demokratai taip pat žada apkarpyti mokesčius bei skatinti ES integraciją. AfD tuo metu stengiasi apsaugoti „tradicines“ Vokietijos vertybes, pasisako prieš imigraciją ir žada deportuoti atrankos nepraėjusius prieglobsčio siekėjus.

Kaip galėtų atrodyti vyriausybė

Jeigu tik galėtų, krikščionys demokratai šalį valdytų kartu su Laisvės demokratais. Šiuo atveju būtų atkurta „Juoda-Geltona koalicija“, kuri Vokietijoje karaliavo 16 metų. Tačiau apklausos rodo, kad ši sąjunga nepadėtų suformuoti daugumos.

Taip pat galima „Juoda-Žalia“ koalicija, tačiau šiuo atveju taip pat būtų sudėtinga suformuoti daugumą. Dėl to tikėtina „Juodos-Geltonos-Žalios“ koalicija, kurią sudarytų krikščionys demokratai, Laisvės demokratai bei žalieji. Ši sąjunga veikė apylinkių bei valstijos lygmenyse, tačiau žalieji turėtų smarkiai nusileisti.

Jeigu krikščionims demokratams seksis prasčiau nei tikimasi, o socialdemokratams geriau, tarp galimų centro kairiųjų koalicijų yra „Raudona-Raudona-Žalia“ (socialdemokratai, „Die Linke“ bei žalieji – šiuo metu Berlyne valdantis aljansas) bei „Raudona-Geltona-Žalia (socialdemokratai, Laisvės demokratai bei žalieji). Abi šios koalicijos būtų labai sudėtingos, dėl didelių skirtumų tarp partijų bei jų tikslų.

Dėl visiškai suprantamų politinių priežasčių tiek krikščionys demokratai, tiek socialdemokratai norėtų šalį valdyti kartu su viena iš mažesnių partijų. Tačiau Vokietijos rinkėjai gali nuspręsti, kad atėjo laikas „didžiajai koalicijai“ ir jos bus supirštos per prievartą.

Nei viena partija nesutiko dirbti kartu su AfD.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu