„4 milijonai yra svarbi emocinė riba. Šis skaičius dar niekada nebuvo prie Lietuvos vardo. Tačiau mes tikime, kad ne mažiau tiek žmonių pasaulyje laiko save lietuviais, jei mes atsisakysime Lietuvą laikyti vien teritorija, o pirmiausiai ją matysime kaip žmonių bendruomenę. Šiuolaikinės technologijos leidžia žmonėms burtis į bendruomenes nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – sakė iniciatyvos vadovas Raimundas Daubaras.
Trinantis riboms tarp šalių ir vis didėjant žmonių mobilumui, turi rastis įrankis ir erdvė, kur kiekvienas lietuvis galėtų būti šitos bendruomenės dalyviu, nepriklausomai nuo savo buvimo vietos.
„Kalbame ne tik apie šiuolaikinius emigrantus, bet ir apie tuos, kurie emigravo iš karto po Nepriklausomybės paskelbimo, tarpukario laikotarpiu ar net prieš pirmąjį pasaulinį karą, galbūt jų antrąsias puses ir jų vaikus, anūkus. Ne visi šie žmonės net kalba lietuviškai, kai kurie net nebuvo Lietuvoje, tačiau jei jie jaučiasi turintys lietuviškumą savyje, tai yra pakankamas pagrindas būti šitos bendruomenės dalyviu. Neabejotinai šis projektas privers mus persvarstyti ir sau atsakyti į klausimą – kas yra lietuvis, kokios savybės mus apibrėžia, kur yra mūsų pasididžiavimo šaltinis? Gali būti, kad grius daug mitų“, – sakė projekto „Lietuva 4.000.000“ bendrakūrėjis ir „ACC Distribution“ vadovas Regimantas Buožius.
Organizatoriai tiki, kad emocine paskata lietuviams jungtis į vieną platformą gali tapti šimtmečio „Tautiška giesmė“, kuri bus giedama visame pasaulyje 2018-ųjų liepos 6 dieną.
„Valstybės atkūrimo 100-mečio šventė įpareigoja mus pakviesti kiekvieną lietuvį prisijungti prie bendros „Tautiškos giesmės“. Kad ir kur šiandien gyvename, esame vienos Lietuvos vaikai. Net ir labai toli būdami, pasitelkę šiuolaikines technologijas, galime išsaugoti visus tarpusavio ryšius, atrasti naujų bendruomeniškumo formų ir būti stipria tauta“, - pažymi projekto globėja D. Grybauskaitė.
„Mūsų patirtis rodo, kad tai yra įvykis, kuris sutraukia daugiausiai pasaulio lietuvių. Giedoti su tautiečiais „Tautišką giesmę“ liepos 6 dieną kartais užsienio lietuviams tampa vienintele vieša tautiškumo išraiška. Todėl mes keliame tikslą, kad kiekvienas žmogus pasaulyje, kuris jaučiasi lietuviu, būtų pakviestas bendram šimtmečio himnui ir savo patvirtinimą išreikštų pasižymėdami projekto platformoje“, – sakė R. Daubaras, kuris taip pat yra iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ vadovas.
Tam, kad atkurtos Lietuvos 100-mečio „Tautiškai giesmei“ būtų pakviesti 4 milijonai, platformoje turėtų pasižymėti bent 1,2 milijonai lietuvių, gyvenančių užsienyje.
„Ši sistema neklausia, ar tu turi lietuvišką pasą, ar abu tavo tėvai lietuviai, kaip gerai tu moki lietuvių kalbą. Asmeninė vieša deklaracija, kad aš esu lietuvis, yra pakankamas pagrindas būti šitos virtualios bendruomenės nariu“, – sakė R. Buožius.
„Mes tikime, kad teritorinė Lietuva ir užsienio Lietuva nėra kažkokie atskiri vienetai, o ta pati viena Lietuva. Sukūrę skaitmeninį bendravimo įrankį, kurį žmonės galėtų pritaikyti savo praktiniams poreikiams, sudarysime sąlygas tampresniam jų bendradarbiavimui, o galiausiai – natūraliems žmogiškiems ryšiams susikurti pačiu plačiausiu mastu“, – pasakojo R. Daubaras.
Šiuo metu platformoje www.4000000.lt startavo interaktyvus žemėlapis, kuris kiekvienam atsiliepusiam lietuviui priskirs geografinę žymą – taip pirmiausiai bus galima pamatyti, kur ir kiek pasaulyje yra lietuvių. Planuojama, kad šių metų rudenį atsiras galimybė lietuviams tarpusavyje bendrauti, kurti renginius ir pradėti tikrą virtualią bendruomenę.
Lietuvoje viešėjęs, technologijų ir inovacijų festivalyje „Login“ dalyvavęs politikos strategas, aktyvus demokratijos procesų rėmėjas dr. Shahriaras Ahy projekto atidarymo proga kalbėjo apie Lietuvoje planuojamą pradėti iniciatyvą „Lietuva 4.000.000“. Irano politinis aktyvistas Sh. Ahy yra politikos strategas, aktyvus demokratijos procesų rėmėjas. Jis yra garsaus JAV Masačusetso technologijos instituto absolventas, Harvardo verslo mokyklos tyrėjas, Londono tarptautinio strateginių studijų instituto mokslo darbuotojas.
- Kartais technologijų amžius yra vadinamas individualizmo amžiumi: kaip prisitaikyti prie šios tendencijos?
- Lengva patikėti šiuo teiginiu, kai šiais laikais pamatote žmones tame pačiame kambaryje nebendraujančius, o įsmeigusius akis į savo telefonus. Tačiau, mano asmenine nuomone, mes jau žengiame toliau nei individualizmas, nuo liberalaus modelio prie post-liberalizmo.
Leiskite man paaiškinti: prieš 300-400 metų dėl stipraus individo poreikio išsivaduoti iš glaudžiai susijusios priespaudos bendruomenių su baronais ir vyskupais, Švietimo amžiaus vaisiumi buvo liberalizmas, taisyklių rinkinys, galintis išlaisvinti individą. Jis ir dabar išlieka kertiniu akmeniu liberalioms demokratijoms. Ilgą laiką buvus nepriklausomiems nuo priespaudos bendruomenių, dabar mūsų poreikiu yra ne išlaisvinti individą: ilgimasi priklausomumo. Dabar mokomasi, kaip prisijungti prie bendruomenės su panašiomis vertybėmis, o joms kurioms reikia laiko sukurti ir išplėtoti. Mes ieškome žmonių, su kuriais mus vienija panaši istorija, ir, viliamės, bendra ateitis.
Globalizacija, migracija ir žaibiška komunikacija su kuo nori, kur nori ir kada nori, sukuria vertės vakuumą, kuris gali būti užpildytas tik ilgalaikės bendruomenės – ne greitai besikeičiančio socialinio tinklo, kur skirtingi personažai ir žinutės gali pasirodyti bet kuriuo metu. Aš tikiuosi, kad virtualios bendruomenės augs, užpildys fundamentalų poreikį ir pakeis visuomenės struktūrą – net politiką.
Tai, kas liks gana stipriai jaučiama, yra poreikis išsaugoti kultūros esmę ir jos vertybes kaip gynybos priemonė prieš vertybių neturintį pasaulį. Kai kultūros neriboja teritorija, ji gali būti išsaugojama ir praktikuojama virtualioje bendruomenėje. Dėl šios priežasties iniciatyva „Lietuva 4.000.000“ yra tokia svarbi – ne tik lietuviams, bet ir visam pasauliui kaip galimas modelis. Ji parodys, kaip teigiamas ir tolerantiškas požiūris į tautų kaimynystę gali pakeisti išstumiantį ir agresyvų nacionalizmą, kurio poveikio spektras vėl persekioja Europą.
- Kokias grėsmes bendruomenei matote šiais laikais?
- Prieš 100 metų, beveik visi paprasti žmones žinių gaudavo bendraudami su draugais ir kaimynais. Prieš 50 metų beveik kiekvienas žinias gaudavo iš kelių šaltinių. Vidutinis amerikietis, pavyzdžiui, grįždavo namo iš darbo apie 18 val. ir išklausydavo vieno iš trijų didžiųjų kanalų pagrindines žinias. Tai, kaip Walteris Cronkite'as pabaigdavo savo pristatomas žinias, formavo jo suvokimą apie dienos politinius įvykius.
Pasukime laiką iki neseniai vykusių rinkimų JAV ir Europoje. Didžioji dalis žmonių informaciją gaudavo per socialinį tinklą, iš žmonių, kurių tikslas - „patiktukai“. Gebėjimas sakyti ir girdėti tai, ko nori, gali kelti išsilaisvinimo jausmų. Tačiau, be atsakingos žurnalistikos ir ekspertų įžvalgų, komunikacija tampa paviršine, temperamentinga ir gali iš esmės destabilizuoti. Autoritarinis populizmas buvo pakankamai blogai. Populizmas be priežiūros veda į anarchiją.
Prieš ketverius metus mes sakėme, kad socialinis tinklas padėjo nuversti vyriausybes ir sukurti žlugusias valstybes „Arabų pavasario metu“. Judėjimas optimistų buvo pavadintas „pavasariu“, kurie manė, kad socialiniai tinklai gali atnešti demokratiją. Kaip apgailėtinai jie klydo!
Bet šiandien mes turime žymiai didesnę problemą, kuri neapsiriboja tik besivystančiu pasauliu. Nuo JAV iki Jungtinės Karalystės, iki vientisos ir ramios demokratijos kaip Švedija, populizmas išsigimsta į netoleruojantį nacionalizmą, kuris grasina sudraskyti visuomenės struktūrą, tapusią negrįžtamai pliuralistine.
- Kokie yra pagrindiniai iššūkiai kuriant virtualią bendruomenę?
- Virtualios bendruomenės skiriasi nuo socialinių tinklų. Tai nėra tiesiog minia „virtualioje“ gatvėje, kur žmonės gali susirinkti ir išsiskirstyti, kada užsimano. Virtualios bendruomenės turi ribas, kaip klubai. Juose yra narystės ir ilgalaikių ryšių, juose yra lyderių ir hierarchija. Tie, kurie priklauso hierarchijai, turi skirtingus vaidmenis, pavyzdžiui, kai kurie sujungia mažesnius narių pogrupius, kiti kuria naujas idėjas, treti yra ambasadoriais, skelbdami žinią apie virtualią bendruomenę. Vaidmenų gali būti ir daugiau.
Kitaip nei socialiniai tinklai, virtualios bendruomenės turi išsikelti bendrus tikslus ir vertybes. Pagrindinis iššūkis sėkmingai virtualiai bendruomenei yra lyderio gebėjimas užtikrinti augimą ir stabilumą, taip pat įkvėpti kitus praturtinti, pagilinti ir propaguoti vertybes, dėl kurių ši bendruomenė susibūrė.
Organizatorių informacija
