Ar žinojote, jog rėkdami ant savo vaikų galite pridaryti ne ką mažiau žalos nei juos mušdami? Kai vaikai pradeda blogai elgtis, dauguma tėvų ima juos barti, rėkti ar pakelia balsą. Galbūt jie ir supranta, kad tai nėra geriausias būdas auklėti savo atžalas, tačiau jiems niekaip nepavyksta atrasti kito būdo atkreipti savo vaikų dėmesį.
Rėkimas negali pakeisti vaiko elgsenos
Ant savo vaikų rėkiančių tėvų problema yra tai, jog toks elgesys yra toks pat žalingas, kaip ir vaikų mušimas bei laikui bėgant tampa visiškai neefektyvus. Tai puikiai atspindi faktas, jog daugumai tėvų tenka ant savo vaikų šaukti vis garsiau ir garsiau, o tai tęsiasi tol, kol pagaliau visas auklėjimas tampa pagrįstas ištisu rėkimu. Kadangi dažniausiai viskas prasideda ir baigiasi rėkimu, vaikas supranta, jog jokių realių blogo elgesio pasekmių nebus.
Šnabždėjimas su realiai rezultatais
Efektyvus vaikų auklėjimas yra pagrįstas vaikui suprantamu bendravimu bei realiomis blogo elgesio pasekmėmis. „Vieno perspėjimo“ taktika ėmę naudotis tėvai greitai pastebės, jog vaikai jų ima klausyti iškarto. Žinoma tai nėra magija. Tam reikia labai daug laiko bei pastovumo. Vaikas privalo suprasti, jog jeigu nesugebės paklusti įsakymams, iš karto turės susitaikyti su blogo elgesio pasekmėmis.
Pastoviai šia taktika besinaudojantys tėvai laikui bėgant pastebės, jog savo vaiką sukontroliuoti gali vos pašnibždėję savo vaikui perspėjimą.
Naudokitės „Vieno perspėjimo“ auklėjimu
Šis metodas yra auklėjimo būdas, pagal kurį vaikas yra perspėjamas vos vieną kartą ir nepaklusęs yra iškart nubaudžiamas. Tėvai gali sekti šiais trimis patarimais:
1.Kai vaikas blogai elgiasi, jis yra perspėjamas, jog toks elgesys yra netinkamas, informuojamas, kaip ir kodėl turėtų elgtis bei supažindinamas su tam specifinėmis pasekmėmis.
2.Kai vaikas nustoja blogai elgtis, jam padėkojama. Pakartotinai perspėti vaiko negalima.
3.Po bausmės su vaiku tinkamai, jam suprantamai pakalbama.
Pastovūs žodžiai bei veiksmai padės vaikui išmokti, jog su jais kalbėdami nejuokaujate
Perspėjimuose vaikams turi būti įvardinamos realios bei specifinės blogos elgsenos pasekmės. Jeigu jūsų atžalos žinos, kad jūsų žodžiai yra nereikšmingi, jų elgesys nesikeis. Naudokitės realiais grasinimais ir pasekmėmis, kurios yra neatidėliojamos. „Pertaukėlės“ bei privilegijų atėmimas yra dažniausiai naudojamos bei pačios efektyviausios blogo elgesio pasekmės. Jas taip pat paprasčiausia naudoti.
Būkite suprantami
Jeigu pamokslaujate savo vaikams, tikėtina, kad jūsų žinutė jų ausų nepasieks. Jie nenori jūsų klausytis, jeigu atrodote grėsmingi, mosikuojate rankomis ar naudojate griežtą toną. Štai 7 būdai kalbėtis su savo vaikais taip, kad jie jus išgirstų:
1.Būkite jų lygyje fiziškai
Pritūpkite ar atsisėskite prieš savo vaiką, kad galėtumėte žiūrėti tiesiai jam į akis. Kalbėdami su vaiku išlaikykite akių kontaktą – tai padės atrasti ryšį. Žiūrėkite vaikui tiesiai į akis ir jie supras, kad jie jums rūpi ir tai, jog pokalbis yra rimtas.
2.Naudokite jų vardą
Tegul tai būna asmeniška. Kalbėdami su savo atžala, naudokite jų vardą. Tai leis jiems suprasti, kad kalba eina apie juos, o ne kažką kitą. Visą laiką išlaikykite akių kontaktą.
3.Būkite švelnūs
Kai norite aprėkti savo vaiką, turėtumėte prisiminti supratingumą. Daugumai tėvų neretai reikia prisiminti, jog jų vaikas yra būtent tai – tik vaikas. Jie dar neturi daug patirties ar išminties. Jie vis dar mokosi ir auga, todėl kalbėkite supratingai. Nesitikėkite, kad jūsų trimetis elgtųsi tarsi aštuoniolikmetis. Kalbėdami su savo atžala naudokite švelnesnį balso toną, tačiau tokį, kuris padės užtikrinti, jog jūsų vaikas supras, ko iš jo norite. Venkite rėkimo, nes tai tik dar labiau pablogins situaciją.
4.Jūsų žinutė turėtų būti paprasta
Maži vaikai negali suprasti sudėtingų žodžių bei ilgų sakinių. Jūsų žinutė turėtų būti paprasta ir trumpa. Jeigu ilgai kalbėsite, jie praras dėmesį. Keliais trumpais sakiniais įvardinkite, ko iš jų norite. Venkite sudėtingų žodžių ir bet ko, kas galėtų juos supainioti.
5.Klausykitės jų
Jūsų pokalbiai su vaikais neturėtų būti vienašaliai. Duokite vaikui laiko atsakyti į jūsų žodžius. Leiskite jam bendrauti ir klausykitės jų. Prisiminkite, kad savo mintis galite išreikšti daug geriau negu jūsų vaikai. Stenkitės suprasti tai, ką jie nori jums pasakyti.
6.Naudokite sakinius prasidedančius „Aš“ ir skatinkite savo vaiką daryti tą patį
Pradėkite savo sakinius „Aš“. Sakinys „tu visada muši savo brolį“ nėra toks efektyvus kaip „Aš esu liūdnas, kai tu muši savo brolį“. Jūsų vaikas jus daug geriau supras, jeigu demonstruosite emocinį ryšį bei įvardinsite jo elgesio padarinius kitiems. Priešingai nei mano daugelis tėvų, vaikai labai gerai supranta aplinkinių jausmus. Raginkite savo vaiką savo atsakymus taip pat pradėti žodžiu „Aš“. Tai padeda išvengti anonimiškumo bei kaltės vengimo. Tokiu būdu situacija tampa daug asmeniškesnė.
7.Parafrazuokite jų žodžius
Nuostabu, jeigu naudojatės ankstesniais patarimais, tačiau jie nebus naudingi, jeigu vaikui atrodys, kad jų nesuprantate ir negirdite. Net jeigu ne visada su jai sutinkate, parodykite, kad suprantate, ką jie nori pasakyti. Parafrazuokite jų žodžius ir tokiu būdu atžala įsitikins, kad jų klausotės. Jeigu bandysite paaiškinti, kodėl jų idėja yra neteisinga, iš pradžių pakartokite tai, ką norėjo pasakyti jie. Tokiu būdu išvengsite ilgesnių argumentų.
Atsiprašymas ir atleidimas
Labai puiku, jeigu bendraujate su savo vaiku, mokote jį elgtis tinkamai, tačiau pastangos bus bevertės, jeigu jis neišmoks nuoširdžiai atsiprašyti ir atleisti. Kai jie neatsiprašo, atsiranda įvairių nuoskaudų. Jie privalo būti išmokyti, šio gyvenimiškai būtino įgūdžio.
Vaikai yra linkę menkinti savo atsakomybę dėl blogo elgesio, todėl atsiprašymas retai yra nuoširdus. Tai žmogiška prigimtis. Negimstame mokėdami pasikloti lovą, pasigaminti vakarienę ar valytis dantų. Taip pat negimstame mokėdami apgailestauti ir atsiprašinėti. Tai išmokstamas įgūdis. Tėvai turi išmokyti savo vaikus atlaidumo.
Vaikų mokymas atsiprašyti ir atleidimo prašymas yra daug svarbesnis nei vertimas atsiprašyti, kai jie nesupranta savo kaltės. Štai kodėl ankstesni septyni patarimai yra tokie svarbūs. Jų pagalba vaikas gali suprasti, kaip jo veiksmai veikia aplinkinius.
