Ukrainos karinės pajėgos yra parengtyje – manoma, kad Rusija gali bet kuriuo metu pradėti karą prieš savo vakarinę kaimynę. Ką tokiu atveju darytų Jungtinės Valstijos? Remiantis tuo, ką matėme pastaruosius keletą metų, nieko.
Nors šiuo metu visi labai nerimauja dėl ypatingos Donaldo Trumpo simpatijos Vladimirui Putinui, tačiau būtent prezidentas Obama leido Rusijos vadovu tapti svarbiu politikos žaidėju. Obamos dėka Putinas džiaugiasi 82 procentų reitingu savo šalies piliečių tarpe, nepaisant mažėjančių gyventojų pajamų ir šalyje paplitusio maisto trūkumo. Rusijos keliama įtampa Ukrainoje leidžia jai „atrodyti kaip pasaulio galybei, nors jos ekonomika yra mažesnė nei Australijos“, pirmadienio vedamajame rašo „New York Times“.
Nors prezidentas Obama prisijungė prie ES skiriant Rusijai sankcijas ir perspėjo Putiną apie gresiančią izoliaciją po Krymo aneksijos, Rusijos lyderis ir toliau paniekinamai ignoruoja Jungtines Valstijas. Pavyzdžiui, nusispjaudama į „griežtus“ JAV perspėjimus, Maskva pradėjo Iranui tiekti S-300 oro gynybos sistemą, kuri ateityje gali būti panaudota ginant branduolines jėgaines.
Nuo prieglobsčio buvusiam NSA darbuotojui ir WikiLeaks aktyvistui Edwardui Snowdenui iki galimo vadovavimo DNC elektroninių laiškų nutekinimui, buvęs KGB agentas nuolat provokuoja Amerikos prezidentą, suprasdamas, kad turi tam tikrą pranašumą. Obamai Putinas buvo reikalingas dviejuose ypatingai svarbiuose frontuose: kovoje su ISIS ir derybose su Iranu dėl branduolinių ginklų.
Dabar visas mūsų dėmesys yra nukreiptas į Donaldą Trumpą. Daugelis nerimauja, kad respublikonų kandidatas, atvirai reiškiantis susižavėjimą Putino asmenybe ir valdymo režimu, bei turintis verslo ryšių su Rusija (jau nekalbant apie įtartinus jo kampanijos vadovo Paulo Manaforto ryšius su prorusiškų pažiūrų Ukrainos politikais), tapęs prezidentu suteiks tam tikrų galių Rusijos vadovui. Žinoma, tai labai tikėtina. Tačiau Obama jau yra tai padaręs.
2012 metais per susitikimą Pietų Korėjoje nepastebėjęs įjungto mikrofono Obama nusprendė slapta pasikalbėti su tuometiniu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Obama patikino jį, kad visi klausimai, ypač, priešraketinės gynybos, bus išspręsti po rinkimų, kai Obama turės „daugiau laisvės ir erdvės“. „Supratau. Perduosiu informaciją Vladimirui“, atsakė Medvedevas.
Šiais žodžiais Obama leido suprasti, kad po rinkimų jis gali atsisakyti planų imtis priešraketinės gynybos programos Europoje, skirtos apsiginti nuo Irano branduolinio ginklo. Iš tiesų, jis labai greitai atsisakė planų įrengti 10 gaudomųjų raketų Lenkijoje ir radarų sistemą Čekijoje. Buvo nuspręsta iki 2018-ųjų įrengti efektyvesnę ir strategiškai pranašesnę sistemą, tačiau ši programa dėl Rusijos prieštaravimų buvo nukelta „neribotam laikui“.
2013 metais Obama perspėjo Sirijos prezidentą Assadą neperžengti ribos, panaudojant cheminį ginklą prieš savo piliečius. Kai Sirijos diktatorius ribą peržengė, Obama suskydo. Vietoj veiksmų prieš Siriją, jis perdavė problemą išspręsti Putinui. Tai buvo dėmesio vertas sprendimas, kurio tikroji kaina pasijuto tada, kai į Vakarus milijonais ėmė plūsti pabėgėliai, o naujos sąjungos su Obama padrąsintas Putinas 2014-aisiais įsiveržė į Ukrainą ir okupavo Krymą.
2013 metais Obama perspėjo Sirijos prezidentą Assadą neperžengti ribos, panaudojant cheminį ginklą prieš savo piliečius. Kai Sirijos diktatorius ribą peržengė, Obama suskydo. Vietoj veiksmų prieš Siriją, jis perdavė problemą išspręsti Putinui. Tai buvo dėmesio vertas sprendimas, kurio tikroji kaina pasijuto tada, kai į Vakarus milijonais ėmė plūsti pabėgėliai, o naujos sąjungos su Obama padrąsintas Putinas 2014-aisiais įsiveržė į Ukrainą ir okupavo Krymą.
Po Krymo okupacijos Obama pagrasino Rusijai didesne izoliacija ir griežtesnėmis sankcijomis. O realybėje per ateinančius 12 mėnesių valstybės sekretorius Johnas Kerry 20 kartų susitiko su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu ir dukart vyko į Maskvą susitikti su Putinu, kad šis nesijaustų itin vienišas.
Obama neizoliavo Putino, nes pastarasis jam buvo reikalingas. Obama jautė pralaimintis kovą su ISIS (teroristinė organizacija vis augo ir rengė vis daugiau atakų visame pasaulyje), tad leido iniciatyvą perimti Rusijai. Maskvos atakos naikino ne tik ISIS kovotojus, bet ir civilius, humanitarinius darbuotojus, JAV sąjungininkus ir Assado oponentus. ISIS kontroliuojama teritorija susitraukė, Obamos reitingai namie išaugo.
Kas buvo galima Putino agresiją apriboti? Vienas būdas – nutraukti Europos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų. JAV skęsta gamtinių dujų gausoje; eksportas į Europą ne tik padėtų atlaisvinti Rusijos gniaužtus, bet ir sustiprintų JAV ekonomiką.
Putinas džiaugiasi šiandienine galybe, nepaisant apverktinos jo šalies situacijos dėl to, kad Obama jam suteikė svarbią vietą prie stalo. Panašu, kad Trumpas Putino kėdę pakeis foteliu.
