Ukrainos prezidentas pirmininkavo nepaprastos skubos saugumo vadų susirinkimui po sekmadienį sukilėlių surengtų rinkimų, kurie, jo teigimu, į pavojų pastatė „visą taikos derybų procesą“.
Petro Porošenka pateikė pasiūlymą atšaukti įstatymą, priimtą pagal rugsėjo 5 d. taikos paliaubų sutartį, kuris suteikia rytiniams Donecko ir Luhansko regionams ypatingą statusą. Pagal šį susitarimą, regionai turėjo surengti Ukrainos vyriausybės aprobuotus rinkimus gruodžio mėnesį.
Tačiau sukilėliai nepakluso susitarimui ir rinkimus surengė šį sekmadienį. Vakarų šalys juos laiko neteisėtais, tačiau Rusija pripažino rinkimus, per kuriuos „Donecko liaudies respublikos“ prezidentu tapo 38 m. separatistų lyderis Aleksandras Zakharčenka, o kaimyniniam Luhanskui vadovaus 50-metis buvęs sovietų armijos pareigūnas Igoris Plotnickis.
Kalbėdamas tautai per nacionalinę televiziją vėlyvą pirmadienio pavakarę, prezidentas Porošenka pranešė antradienį sušauksiantis Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos susitikimą ir pateiksiantis pasiūlymą panaikinti įstatymą, suteikusį ypatingą savivaldą sukilėlių kontroliuojamiems regionams.
Lapkričio 2 d. rinkimus Donecke ir Luhanske jis pavadino „pseudorinkimais“ ir „farsu su grasinimais nužudyti“, kuris niekada nebus pripažintas teisėtu. Sekmadienį surengti rinkimai, sakė jis, yra „šiurkštus Minsko sutarties pažeidimas“.
„Mes parodėme Donecko ir Luhansko regionų gyventojams bei visam pasauliui, kad nuoširdžiai trokštame pasiekti politinį susitarimą, - sakė jis. – Sukilėliai atsisakė tokios galimybės.“
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, kalbėdamas Vienoje, sakė, kad sekmadienio rinkimai buvo „nesėkmingi ir duosiantys priešingus rezultatus“, o situacija rytų Ukrainoje ir toliau išlieka gilaus susirūpinimo šaltiniu.
JAV pranešė pasmerkianti „sekmadienį surengtus nelegalius, taip vadinamus „rinkimus““, ir teigė „nerimaujančios dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimo, kuriuo siekiama pavaizduoti juos teisėtais“.
ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini sakė, kad rinkimai yra „nauja kliūtis kelyje į taiką“, o Vokietija Rusijos paramą rinkimams pavadino „nesuvokiama“. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas įspėjo, kad Rusijai dėl jos pozicijos gali grėsti papildomos sankcijos.
Dabar Porošenka jaučia milžinišką spaudimą parodyti, kad jis neleis šioms „respublikoms“ įtvirtinti savo pozicijas ir sukurti konflikto sąstingį. Daug byloja tai, kad savo pranešime Ukrainos lyderis tvirtino neatsisakantis Minske pasiekto taikos plano, o tik rekomenduojantis prie jo pridėti „pakeitimų“. Prezidentas taip pat sakė, kad Ukraina privalo „atremti galimas atakas“ ir neleisti „plisti šiam piktybiniam augliui“.
Tačiau sukilėliai ir jų rėmėjai Maskvoje jau apkaltino Ukrainą atsisakant viso taikos plano. Turint omenyje sunkiąją artileriją ir į regioną pastaruoju metu siunčiamus kovotojus, netvirtų paliaubų ateitis šiuo metu atrodo labai abejotina.
Jungtiniame trečiadienį išplatintame pareiškime abiejų „respublikų“ lyderiai sakė, kad „vienašalis“ Porošenkos sprendimas atšaukti įstatymą, suteikusį jų regionams ypatingą statusą, „iš esmės panaikino“ rugsėjo 5 d. Minsko susitarimą.
Vakarai ir Ukraina dabar baiminasi, kad žemas smurto lygis po taikos sutarties pasirašymo Baltarusijoje ir vėl gali smarkiai išaugti. Daugiau nei 4 000 žmonių žuvo per susirėmimus rytų Ukrainoje nuo jų pradžios balandžio mėnesį.
Ukraina kaltina Rusiją apginkluojant sukilėlius ir siunčiant reguliariąją Rusijos kariuomenę per šalies sieną. Maskva šiuos kaltinimus ir toliau neigia.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį taip pat pranešė, kad rusų pajėgos pastaruoju metu artėja link sienos su Ukraina, o Maskva ir toliau apmoko separatistus. Taip pat gauta pranešimų apie pajėgų judėjimą sukilėlių kontroliuojamuose regionuose.
Ukraina ir Vakarai visą laiką tvirtino, kad sukilėlių teritorijos privalo paklūsti Minsko sutarčiai ir gruodžio mėnesį surengti vietos rinkimus pagal Ukrainos įstatymus.
Rusija kovo mėnesį aneksavo Ukrainos pietinį Krymo pusiasalį, po to, kai protestuotojai Kijeve privertė atsistatydinti ir iš šalies pabėgti prorusiškų pažiūrų prezidentą Viktorą Janukovyčių, ir paskatino separatistus perimti šalies rytuose esančius Donecko ir Luhansko regionus.
