Režisierius: Jason Reitman. Vaidina: Charlize Theron, Mackenzie Davis, Mark Duplass, Ron Livingston
Pagaliau visi „Juno“ ir „Young Adult“ gerbėjai sulaukė trečiosios bendros režisieriaus Jasono Reitmano ir scenarijaus autorės Diablo Cody komedijos „Tulė“. Iš pirmo žvilgsnio „Tulė“ gali atrodyti kaip „This Is Us“ serija, tačiau iš tiesų ši istorija yra tokia pat stebuklinga kaip „The Shape of Water“. Ši moderni „Merės Popins“ versija yra juokingesnė už „Juno“ ir beveik tokia pat negailestingai atvira kaip „Young Adult“ – ji be pagražinimų pasakoja apie motinystės sunkumus ir labai realų pavojų prarasti save, kai imi gyventi dėl kitų.
Marlo (tiesiog puiki Charlize Theron) skaičiuoja paskutines dienas iki gims jos trečiasis vaikas, o visiems aplinkui ji kartoja, kad viskas puiku. „Tikra palaima“, murma ji beveik automatiškai – o ką daugiau jai sakyti? Jos vyras Driu (Ronas Livingstonas) labai paslaugus, specialiųjų poreikių sūnaus Džona (Asheris Milesas Fallica) reikalai irgi klostosi puikiai, o po Džonos gimimo išgyventos pogimdyvinės depresijos Marlo irgi nė žodeliu nemini. Iš tiesų, Driu kas vakarą žaidžia kompiuterinius žaidimus, Džonai gresia būti pašalintam iš privataus darželio, o turčius Marlo brolis Kregas (Markas Duplassas) ne be priežasties nerimauja, kad vieną dieną sesuo visiškai psichologiškai palūš. Pakanka vienos scenos, kurioje ji veža triukšmaujantį Džoną ir jo 8-metę seserį Sarą (Lia Frankland) į mokyklą, kad žiūrovams taptų aišku, jog jos gyvenimas yra kančia – Theron atrodė laimingesnė vairuodama vergių pilną automobilį per apokaliptinę dykumą.
Vieną vakarą Kregas paruošia Marlo tropinį kokteilį ir praneša mėnesiui nusamdęs šiuolaikinę Merę Popins – naktinę auklę, kuri rūpinsis naujagimiu, kad Marlo galėtų išsimiegoti. Moteris, žinoma, atsisako. Tačiau netrukus, po sąmoningai nuobodžiausio gimdymo kino istorijoje (nieko sau, gyvybės stebuklas), Marlo pajaučia, kad pati viena su naujagime nesusitvarko, tad paskambina brolio išrinktai auklei. Vos Tulė (nuostabiai keista Mackenzie Davis) atvyksta, ji akimirksniu išsprendžia Marlo bėdas.
Ar ji iš tiesų stebuklinga? Tikriausiai ne (o gal ir taip, siužeto neišduosime), tačiau lyginant su išvargusia, išstorėjusia, žindančia Marlo, ši 26-erių metų liekna ir visada laiminga mergina atrodo labiau kaip žurnalo iškarpa, nei realus žmogus. Tulė yra kiekvienos motinos svajonė – galimybė atsipūsti nuo kasdienybės rūpesčių ir vėl pradėti gyventi. Tulės rūpestis Marlo ir naujagime Mija yra toks optimistinis, energingas ir nepaliaujamas, kad ji iš tiesų labiau primena džinę iš butelio, o ne samdomą darbuotoją.
Juostos finalas, lyginant su eigos iškeltais lūkesčiais, nuvilia. Tačiau tai menkutė kaina už tą malonumą, kurį suteikia kelionė link finalo. Theron ir Davis duetas yra tiesiog sprogstamasis užtaisas. Jų tarpusavio santykis, itin įžvalgūs (visų veikėjų) dialogai bei geras būrelis spalvingų antraplanių personažų, pakelia šią juokingą juostą į kitą lygmenį.
Galimas daiktas, kad Cody ir Reitmanas yra vienas kito Tulė ir Marlo. Jų bendri darbai visada yra 10 kartų geresni nei tie, kuriuos jie kuria atskirai. Nepaisant nedidelio persistengimo su metaforomis juostos pabaigoje, „Tulė“ yra puikus filmas apie melą, kurį sau kartojame, kad išlaikytume sveiką protą – ir priežastis, dėl kurių mums reikėtų pasakyti tiesą.
