Kalėdų šventė neateina netikėtai. Mums yra dovanotas advento laikas, kad galėtume pasiruošti susitikimui su ramybės ir vilties Dievu, paruošti Jam vietos ir švęsti su atvira širdimi.
Kartais sunku iš naujo pasiryžti ką nors daryti (ar nedaryti) advento laikotarpiu. Kam kasmet nuspręsti, jei tų pasiryžimų laikomės taip trumpai – tik iki Kalėdų? Štai dėl ko: pasiryžimai mums padeda susidaryti struktūrą, nubrėžti ribas. Pabandykite žaisti futbolą, jei aikštė neturi ribų. Tad pasiryžti – tai pirmiausia jaustis gyvam ir projektuoti savo ateitį. Asmuo nusprendžia nebegyventi apgailestaudamas ir skųsdamasis: jis pasiryžta judėti į priekį su Dievu, kuris ateina į visas mūsų žmogiškas situacijas ir kviečia į visavertį gyvenimą.
Esame kviečiami labiau siekti tęsti savo ketinimus, o ne jų kiekio. Taip pat reikėtų pripažinti, kad mano apsisprendimai turės didelės įtakos ir artimiesiems. Pavyzdys skatina.
Štai trys veiklos kryptys, kurias su šeima galima įgyvendinti per adventą.
Visų pirma adventas – tai vienas geriausių metų laikų skaityti Dievo Žodį. Labai nuostabu kiekvieną dieną gauti Žodį, kuris skirtas atverti man širdį. Sunkumas čia yra tas, kad mes daug kalbame, mus pasiekia daug informacijos, pamažu tampame tarsi antys, nuo kurių nuteka vanduo. Kyla pavojus, kad Žodis liks paviršiuje. To išvengti padės malda, kuri mumyse sukurs erdvę, rezonanso dėžę, leisiančią Dievo Žodžiui būti vaisingam.
Per šį adventą Biblija mūsų namuose tegu vėl užima garbingą vietą. Galima užrašyti kelis padrąsinimo žodžius iš pranašo Izaijo ir padovanoti juos savo vyrui ar žmonai, pvz.: Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų veidų (Iz 25, 8); Tie, kurie pasitiki Viešpačiu, atgaus jėgas, pakils tarsi arų sparnais (Iz 40, 31). Su vaikais sekmadienį galite ieškoti būdų pagilinti Evangelijos žinias. Mes galime ją vizualizuoti, nupiešti arba suvaidinti, atlikti pantomimą. Per Kalėdas mes skaitėme: Šiandien jums gimė Išganytojas. Taigi, kasdien perskaitęs Dievo Žodį, galiu sau užduoti tris klausimus: kaip šiame tekste Jėzus yra Išganytojas? Kuo jis man yra Gelbėtojas? Kaip šiandien mano gyvenimas atspindi tai, kad esu išgelbėtas?
Antra, adventas yra laukimo ir vilties metas. Laukimas yra puikus meilės ženklas, nes tam skiriame brangiausią dalyką – laiką. Keturios advento žvakės žymi kelią Šviesos link. Patiriama kelionė. Kiekvieną savaitę uždegame naują žvakę ir Šviesa stiprėja.
Kaip mano norai išgyvenami laikui bėgant? Svajonės apie idealų pasaulį gali pakenkti santykiams su man artimais žmonėmis ir galiausiai galiu niekada nebepriimti realybės tokios, kokia ji yra. Tačiau angelas į mažo Galilėjos kaimo tikrovę atnešė gerų žinių. Tai Atėjimas, kuris pakeis pasaulį. Dievas ateina į mano šeimos realybę, ir būtent čia Jis kviečia uždegti žvakę. Kinų patarlė sako: „Užuot keikęs tamsą, uždek žvakę.“ Uždegdami ją vakare, mes galime kartu šeimoje pasipasakoti apie šiandien matytus vilties ženklus.
Galiausiai, šiuo laukimo metu esame kviečiami kaip Mergelė Marija eiti aplankyti tuos, kuriems reikia pagalbos. Virusas riboja mūsų judėjimą, bet ne meilę. Galime susirinkti su šeima ir pagalvoti, kokį konkretų gestą norime padaryti vienam ar kitam žmogui. Tai gali būti paprasčiausias telefono skambutis ar iškeptas pyragas; galima nupiešti atvirukų ir taip pasiekti tuos, kuriems trūksta artumo. Be to, prieš gaudami Kalėdų dovanas, galime namuose atlaisvinti vietos ir su kitais pasidalinti tuo, ko mums nebereikia, ir ne tik…
Linkiu gero advento – laiko, kai laukiame Naujagimio, kuris džiugins visus namus.
François Bourgois (brolis Pranciškus) iš Tiberiados bendruomenės
