Ar kas yra pasakęs, kas yra menas? Taip, visi sutiksime, jog meno sąvokos apibrėžimą tikrai atrasime dailės ar kituose meno vadovėliuose, tačiau šiuolaikinis menas ir jo kūriniai vargiai suvokiami be papildomo paaiškinimo. Kyla klausimas, ar tikrai visuomet viską reikia paaiškinti? Metų metus dauguma menininkų stengiasi sukurti savitą, išskirtinį kūrinio stilių, nesvarbu, ar tai būtų tekstilės, tapybos, ar kitos meno srities darbas. Didžiausias pripažinimas - kai menininko vizitine kortele tampa jo kūrinys. Ne veltui sakoma – „tegu darbai kalba patys už save“.
Dviejų išskirtinių autorių darbus pristačiusi Lietuvių muziejaus galerija „Siela“ buvo gausi lankytojų. Nuo vasario 6 d. čia pradėjo veikti Niujorke gyvenančios lietuvių tekstilininkės Vilmos Marės paroda, kurią papildo ukrainiečio menininko Jurijaus Oliševič (Yuriy Olishevich) tapybos darbai. Parodą atidarė modernaus šokio etiudas, kuris kartu su eksponuojamais tekstilės kūriniais subtiliai pristatė senosios baltų kultūros įkvėptą Vilmos Marės kūrybą.
Niujorke nuo 1990 metų gyvenanti moteris visada svajojo save, kaip menininkę, išbandyti Vakaruose. Pasak V. Marės, nors jau ir buvo baigusi S. Žuko dailės mokyklą, Niujorke įstojo mokytis į Fashion Institute of Technology. Moteris tuo metu pradėjo ypač domėtis mados teorija, kuri suformavo jos požiūrį į darbą: „Apranga taipogi yra ir mūsų kalba“. Moteris teigia, jog nuo senų laikų žmonės rinkdavosi savo aprangą, norėdami išreikšti ne tik save. Iš aprangos galima buvo nuspėti, kokia jo buitis ir netgi būtis. „Merginos Lietuvoje rengdavosi ties juosmeniu rauktais sijonais, o moterys – klostytais“ - kaip vieną iš pavyzdžių mini V. Marė.
Savo, kaip kūrėjos, proveržiu moteris įvardina antro vaikelio gimimą ir, tuo pačiu, grįžimą į Lietuvą. Gimtinės ilgesys, bendruomenės trūkumas – pagrindiniai veiksniai, paskatinę vieneriems metams sugrįžti. Daug skaičiusi ir susidomėjusi baltų kultūra, moteris atrado save kaip menininkę ir sukūrė savitą drabužių dizainą. Pastarasis daugelio atpažįstamas iš stilizuotų gijų, kurios magiškai jungia žemės ir dangaus pasaulius. Mokykloje skulptūrą dievinusi tekstilininkė savo žinias pritaikė ir savo vardo drabužių dizaine. Jos kūrinių siluetai – estetiški, minimalistiniai ir skulptūriški. Moteris džiaugiasi ir klienčių gausa. „Jūs rengiate ne mūsų kūnus, o mūsų sielas“ – ne kartą yra girdėjusi menininkė. Pasak Vilmos Marės, jos dizaino drabužiai yra skirti moterims, suprantančioms meną – galeristėms, architektėms ir kitoms kūrybingoms asmenybėms. Parodos metu lankytojai galėjo ne tik grožėtis architektūriškomis drabužių formomis, tačiau ir įsigyti patikusius gaminius.
Kitoje muziejaus galerijos „Siela“ salėje buvo eksponuojami iš Ukrainos kilusio, tačiau jau 19 metų Čikagoje gyvenančio tapytojo Jurijaus Oliševič darbai. Lvove dekoratyvinės ir taikomosios dailės institutą baigęs menininkas ne vienerius metus dirbo Slavutyčio miesto galerijos direktoriumi. Aktyvus menininkas yra surengęs nemažai parodų Černigove, Charkove ir kituose miestuose. Jo darbus galima rasti keturiuose Ukrainos ir trijuose JAV muziejuose. Pasak menininko, Amerika praplėtė kūrybos galimybes - 1996 m. atvykęs į JAV intensyviai dirbo kurdamas, o nuo 2001 m. dailininkas turėjo galimybę dirbti Čikagos galerijoje su skirtingais pasaulio menininkais. Be darbo galerijose, kūrėjas intensyviai dirbo savo studijoje, turėjo galimybę savo kūrinius pristatyti Art Expo Niujorke, Palmspringse, Kalifornije. Pasakodamas dailininkas neslėpė, jog savo parodas jau yra surengęs net 37 skirtingose JAV valstijose. Dailininkas vienerius metus yra gyvenęs Portlande, Oregono valstijoje, kur dirbo tapydamas mozaikas ir ikonas miesto cerkvėse. „Sielos“ galerijoje tapybos darbus pristatantis ukrainiečių menininkas džiaugėsi pakviestas ir prisipažino, jog tai - pirmoji jo ekspozicija lietuvių muziejuje. Tą vakarą dailininkas pristatė savo dvylikos metų kūrybos darbus.
Pasak Vilmos Marės, jos dizaino drabužiai yra skirti moterims, suprantančioms meną – galeristėms, architektėms ir kitoms kūrybingoms asmenybėms.
Parodos lankytojai kruopščiai vertino menininkų kūrybą - diskutavo su tapytoju, derino ir matavosi Vilmos Marės drabužius, o įpusėjus vakarui paniro į džiazo muziką. Lengvą ir melodingą to vakaro atmosferą kūrė saksofono virtuozas Beau Barry, Mitch Straeffer – kontrabosas, o mušamaisiais ritmingą muzikos tempą palaikė Aras Biskis.
„Čikagos Aidas“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė
