Neįmanoma būti visiškai racionaliems, kai kalba pasisuka apie asmeninius finansus. Ir nors teoriškai dauguma žinome, kaip svarbu turėti finansinę pagalvę, ar, kaip pataria ekspertai, bent šešių mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio santaupas, atrandame daugybę priežasčių, kodėl taupyti pradėsime ne šiandien, o „rytoj“.
Taupyti ar investuoti į ateities tikslus?
Anot psichologės ir koučerės Irinos Tomkės, pats žodis „taupyti“ mus pasąmoningai gąsdina: „Iš esmės, žodis taupyti reiškia kaupti, saugoti, tausoti. Pasąmoningai tai gali reikšti nesaugumą, grėsmę kažką prarasti, ir dėl to atsirandančią būtinybę taupyti. Todėl labai svarbu, kokią emociją tai sukelia žmogui. Ar jis nori taupyti iš baimės ir noro apsisaugoti, ar taupome dėl kažko didesnio, dėl to, kad galėtume kažką realizuoti ar plėstis.“
Anot pašnekovės, finansuose svarbu sąmoningumas ir kritinis mąstymas, suvokimas, dėl ko aš tai darau. Iš kokios emocijos, būsenos siekiu taupyti. Jei iš baimės, nepasitikėjimo, nesaugumo, tuomet taupymas bus labiau kaip prievolė, kaip patvirtinimas, kad pasaulis nesaugus ir žinoma, tai kels vidinę įtampą ir diskomfortą. Tačiau taupymas gali būti sąmoningu ir net maloniu, jei žiūrėsime į šį procesą kaip į ateities perspektyvą, į galimybę priartėti prie savo tikslų realizavimo. Viskas priklauso nuo mąstymo pozicijos ir emocinio pagrindo.
Jai antrina ir finansų ekspertai teigdami, kad taupyti reikia turint tikslą: „Net jeigu tai noras susikurti finansiškai užtikrintą žiemą, kai žinome, kad šildymo sezonas, bendrai didesnis elektros energijos suvartojimas, gali tapti iššūkiu šeimos biudžetui. Tad kodėl jau dabar neišsikėlus tikslo žiemą gyventi nors truputį komfortiškiau ir žinomoms išlaidoms ruoštis iš anksto?“, – retoriškai klausia bankininkas Valdas Bernatavičius.
Finansinei gerovei svarbu disciplina
Kita vertus, ekspertai tikina, kad vien žodis „reikia“ ar „naudinga“ ilgainiui gali prarasti prasmę ir sukelti vidinį pasipriešinimą kažką daryti.
„Disciplina yra labai svarbi, bet ji bus nieko verta be vidinio motyvo. Bus visai kitaip, jei žmogus turi tikslą, norą ar svajonę, kuriai bus atidedami pinigai. Tokiu būdu disciplina tampa nebe prievole, o įkvėpimo šaltiniu, priartinančiu prie jo tikslų“, – sako Irina Tomkė.
„Apibendrindami savo klientų, kurie naudojasi taupomąją sąskaita, įpročius, pastebime, kad klientų motyvacija ir disciplina atidėti dalį lėšų auga sulig didėjančia suma sąskaitoje. Matydami, kad bendrą sumą augina dar ir gaunamos palūkanos, klientai periodiškai perveda pinigus iš savo einamosios sąskaitos į taupomąją. Šioje sąskaitoje laikomi pinigai emociškai stipriai nenutolsta nuo savininko, nes išsiimti reikiamą sumą galima bet kada, kita vertus, juos sunkiau panaudoti spontaniškiems pirkiniams“, – pasakoja ekspertas.
Kiek reikia uždirbti, kad liktų santaupoms?
Dažnai girdima frazė „neuždirbu tiek, kad taupyčiau“, pasak psichologės, būdinga nusivylusiems dabartine savo gyvenimo kokybe, abejojantiems, praradusiems viltį, „nudegusiems“ ar turintiems žemesnį finansinį raštingumą žmonėms. Šiuo metu jie susikoncentravę į nepriteklių ir taupymas jiems asocijuojasi su pinigų sumažėjimu, kurių ir taip, atrodytų, trūksta.
„Tokiems žmonės svarbu sutelkti savo dėmesį į mąstyseną, formuojant naują mąstymo įprotį, kreipiantį mąstyti ne kaip „neužsidirbu tiek, kad taupyčiau“, o „kaip galėčiau užsidirbti savo būtiniausiems poreikiams ir tuo pačiu taupyti didesniems tikslams“, – pataria ekspertė.
Jos teigimu, natūralu, kad gyvenimiška patirtis, ekonominė, politinė šalies situacija formuoja asmens finansinius įpročius. Kita vertus, šiuos galima keisti, keičiant savo mąstyseną: „Kiekvienas žmogus nori jaustis finansiškai nepriklausomas ir sėkmingas, nepaisant gyvenimiškų patirčių ar ekonominės padėties. Ir tai tikrai yra įmanoma, pasiekiama kiekvienam, ugdant finansinį raštingumą ir keičiant netinkamas mąstymo paradigmas“, – tikina psichologė ir koučerė Irina Tomkė.
