Artėja didžiosios metų šventės, kurios žymi ne tik malonius pasibuvimus su šeima ar artimiausiais draugais, bet ir įvairiausius šventinius priėmimus, į kuriuos kvietimą gauti kartais yra ne tik garbė, bet ir tam tikras iššūkis.
Juk nuo to, kaip atrodysime, elgsimės tokio šventinio priėmimo metu, gali priklausyti labai daug: pašaipa ar pripažinimas, platesnis kontaktų ratas, o gal net ateities karjeros galimybės. Tad kaipgi reikėtų šiuolaikinei damai pasipuošti tokiai progai?
Pradėkime nuo to, koks aprangos kodas reikalaujamas šiam priėmimui? Šventiniai jie būna du: „Cravate blanche“ („White tie“) – pats šventiškiausias aprangos kodas, kuris vargiai gali būti nurodytas jūsų kvietime, mat jam reikalingos ypatingos šventės – pavyzdžiui, prezidento inauguracija.
Kadangi prezidentą rinksime ir inauguruosime tik kitais metais (nesiimsime spėlioti, kas būsime pakviesti į šventę), tad tik apsiribosime pasakydami, jog tokiu atveju privalote dėvėti diademą ar segėti bent jau kažkokį plaukų segtuką (palaidi plaukai – neįsivaizduojamas išsišokimas), dėvėti tegul ir dekoratyvines pirštinaites, suknelė bent šiek tiek atidengia nors vieną petį, žinoma yra ilga, vakarinė. Pačios suknelės spalva pageidautina balta, kreminė ar dramblio kaulo, batelių kulno aukštis – ne daugiau kaip 1,5 colio.
Kita kalba – mažiau šventiškas, vadinamasis „Cravate noir“ („Black tie“) aprangos kodas. Jo jau galima visai pagrįstai tikėtis save padoriomis laikančių institucijų rengiamuose šventiškuose priėmimuose, prisistatymuose, koncertų ar ypatingų spektaklių premjerose ar tiesiog solidžiuose įmonių kalėdiniuose vakarėliuose. Tad pabandysime trumpai pristatyti šį aprangos kodą.
Pirmas dalykas, ką reikia žinoti – „Cravate noir“ dėvimas tik po 6 v.v. Tad tikrai blogas pasirinkimas nuo pat ryto pasipuošti, tam, kad vakare, po darbo nereikėtų skubėti ir galima būtų vykti tiesiai į šventę. Liksite nesuprasta, mat vakare jūs turite ne tik parodyti vakaro organizatoriams pagarbą atitinkama apranga, bet ir nustebinti savo palydovą bei kitus džentelmenus pribloškiančia išvaizda. Tą turbūt bus sunku padaryti, jei visas jūsų tualetas jau bus matytas ir aptartas ryte, tiesa?
Tad, kaipgi rengtis? Pirmas dalykas – plaukai. XX a. antroje pusėje šis aprangos kodas šiek tiek „nulaisvėjo“, tad šiuo metu priimtini ir palaidi plaukai iš dalies dengiantys ausis ir kaklą. Auskarai, kaip ir koljė ar žiedai, – savo nuožiūra, tačiau pageidautina perlai ar kokie nors pusbrangiai akmenys (deimantus palikit „Cravate blanche“).
Suknelės pastaruoju metu taip pat tapo trumpesnės, anksčiau pageidautas ilgas vakarines šiuo metu jaunesnės damos keičia į trumpesnes, labiau išryškinančias figūrą ir besibaigiančias vos aukščiau kelių. Bet tik tuo atveju, jei jums iki 30-ies (arba taip jaučiatės). Kokios suknelės spalvos priimtinos? Visų pirma, klasika: juoda, bordo, tamsiai mėlyna (Royal blue), dramblio kaulo, kreminė.
Pastarieji du dešimtmečiai išpopuliarino ir smėlio ar samanų spalvas su visais jų atspalviais, taigi variacijų čia daugiau ir kiekviena gali išsirinkti sau derantį variantą.
Bateliai – su kulnu iki 2 colių ir būtinai uždaru priekiu (kad ir kaip jums patiktų bateliai atviru priekiu, jie geriausiu atveju – laisvalaikiui mieste). Įvairūs papuošimai ant batelių, jei jie yra, turėtų būti labai saikingi, o geriausia išvis be jų. Menka rankinė, telpanti į delną, – būtina, juk yra tiek daug daiktų, kuriuos tiesiog būtina su savimi turėti. Tai tiek.
Тiesa, jei renginys vyksta restorane ar viešbutyje, atsiminkite, į viešbutį ir restoraną džentelmenas visada įeina pirma damos. Tad prieš tokią šventę neverskime jo jaustis nepatogiai ir prieš restorano duris tiesiog šiek tiek stabtelėkime, leisdami jam įeiti pirmam.
Linkime jums gražių ir nepamirštamų akimirkų!
