Nuo COVID-19 pandemijos iki Talibano įvykdyto valdžios perėmimo Afganistane, ekstremalių orų ir migrantų krizės prie Europos Sąjungos rytinių narių ir Baltarusijos sienų – naujienų agentūra AFP apžvelgia svarbiausius 2021-ųjų įvykius.
COVID-19 nesitraukia
Daugiau kaip 5,4 mln. žmonių mirė nuo koronaviruso nepaisant sušvirkštų beveik 8 mln. skiepų dozių. Tačiau skurdžioms šalims vis dar sunku apsirūpinti vakcinomis.
Pasaulyje įvedami nauji karantinai ir skelbiami priverstiniai uždarymai. Jie ypač ilgai užsitęsė Australijos didžiuosiuose miestuose. Tačiau sienos pamažu atveriamos ir surengiama dėl pandemijos vieniems metams atidėta Tokijo olimpiada, vykusi faktiškai tuščiuose stadionuose.
Baigiantis metams Europoje vėl smarkiai išauga sergamumas COVID-19 ir kai kurios šalys grąžina anksčiau taikytus suvaržymus.
Sėkmingi klinikiniai vaistų nuo COVID-19 bandymai pakurstė viltis dėl greito sugrįžimo į įprasto gyvenimo vėžes, tačiau jas aptemdė naujos itin užkrečiamos pandeminio koronavirus omikron atmainos atsiradimas.
JAV: chaosas Kapitolijuje
Sausio 6 dieną šimtai Donaldo Trumpo šalininkų šturmavo Amerikos demokratijos buveinę Kapitolijų, siekdami užkirsti kelią Kongresui patvirtinti Joe Bideno pergalę prezidento rinkimuose. Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų. Šis puolimas sukrėtė visą pasaulį. Po dviejų savaičių Bidenas buvo prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu. Trumpas atsisakė dalyvauti jo inauguracijoje, sulaužydamas 152 metus gyvavusią tradiciją.
Vasario 13 dieną Trumpas po istorinio antro apkaltos proceso buvo išteisintas dėl kaltinimų pakursčius maištą, susitelkus Senato respublikonams.
Navalno įkalinimas
Aleksejus Navalnas, balsingiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas, sausio 17 dieną buvo suimtas vos parskridęs į Maskvą iš Vokietijos, kur penkis mėnesius gydėsi dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. 45 metų opozicionierius dėl tos atakos kaltina Kremlių, tačiau rusų valdžia tokius kaltinimus atmeta.
Vasarį Navalnas buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas. Jis kali kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos. Spalį Europos Parlamentas skyrė Navalnui prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę.
Perversmų metai
Vasario 1 dieną Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi buvo suimta per perversmą, užbaigusį dešimtmetį trukusį demokratijos eksperimentą šioje Pietryčių Azijos valstybėje. Daugiau kaip 1 200 žmonių žuvo ir tūkstančiai buvo suimti, chuntai brutaliomis priemonėmis slopinant masinius protestus prieš perversmą.
Aung San Suu Kyi gali būti dešimtmečiams pasiųsta už grotų, jei bus pripažinta dėl virtinės kaltinimų, kuriuos daugelis stebėtojų laiko politiškai motyvuotais. Nuverstai lyderei gruodį skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė dėl prieš kariuomenę nukreipto kurstymo ir už stichinių nelaimių įstatymo, susijusio su COVID-19, pažeidimą.
Gegužės 24 dieną Malio pulkininkas Assimi Goita šioje Vakarų Afrikos valstybėje surengė antrą per 10 mėnesių laikotarpį perversmą.
Tunise liepą prezidentas Kaisas Saiedas smarkiai išplėtė savo įgaliojimus, pareiškęs, kad šaliai, po 2011 metų Arabų pavasario laikytai vilties spinduliu, iškilo „neišvengiami pavojai“.
Gvinėjos prezidentas Alpha Conde buvo nuverstas per karinį perversmą rugsėjo 5 dieną.
Sudane spalio 25 dieną kariškiai sulaikė pereinamojo laikotarpio vyriausybės civilius narius. Perversmas sustabdė perėjimą prie demokratinio valdymo, vykdytą po ilgamečio diktatoriaus Omaro al Bashiro nuvertimo 2019 metais.
„Hamas“ ir Izraelio karas
Izraelio aneksuotos Rytų Jeruzalės Šeich Džaros rajone daug savaičių vykę protestai prieš planuojamą kelių palestiniečių šeimų iškeldinimą ir jų namų atidavimą žydų naujakuriams gegužės 3 dieną peraugo į susirėmimus tarp žydų ir palestiniečių. Šimtai žmonių nukentėjo, smurtui išplitus į Al Aksos mečetės kompleksą. Praėjus savaitei po pirmųjų susirėmimų Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ pradėjo leisti raketas į Izraelio teritoriją, o žydų valstybė atsakė aviacijos smūgiais.
Per 11 dienų trukusį karinį konfliktą žuvo 260 palestiniečių. Izraelyje žuvo 13 žmonių, įskaitant vieną karį. Birželio 13 dieną Izraelyje buvo paskirta griežtojo kurso šalininko Naftali Bennetto vadovaujama nauja vyriausybė. Jos paskyrimas užbaigė 12 metų trukusį Benjamino Netanyahu valdymą.
Talibano sugrįžimas į valdžią
Talibanas rugpjūčio 15 dieną nesulaukęs jokio pasipriešinimo užėmė Kabulą po žaibiško puolimo, iš Afganistano pasitraukus JAV ir NATO pajėgoms. Talibai sugrįžo į valdžią praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai jų režimą nuvertė JAV vadovaujama tarptautinė koalicija.
Panikos apimti žmonės plūstelėjo į Kabulo oro uostą, vildamiesi pabėgti iš šalies vykstant chaotiškai diplomatų, užsieniečių ir užsienio pajėgoms talkinusių afganų evakuacijai. Kažkiek žmonių žuvo spūstyje, dešimtis gyvybių nusinešė mirtininko įvykdytas sprogdinimas.
Paskutiniams amerikiečių kariams rugpjūčio 30 dieną palikus Afganistaną, dramatiškai baigėsi ilgiausias Amerikos karas.
Sukrėtimai Europoje
Jungtinė Karalystė, sausio 1-ąją pasitraukusi iš ES bendrosios rinkos, susidūrė su tuščių parduotuvių lentynų problema ir degalų krize, kilusia dėl darbo jėgos, ypač sunkvežimių vairuotojų, stygiaus.
„Brexitas“ taip pat pakurstė įtampą Šiaurės Airijoje bei Jungtinės Karalystės nesutarimus su kaimynėmis dėl žvejybos ir migrantų. Lapkritį netoli Prancūzijos Kalė uosto nuskendus 27 migrantams, bandžiusiems perplaukti Lamanšo sąsiaurį, tarp Londono ir Paryžiaus įsiplieskė žodžių karas.
Tuo metu Vokietijoje kanclerė Angela Merkel pasitraukė iš politikos po 16 vadovavimo metų ir apstulbino pasaulį, oficialiai atsisveikinimo ceremonijai pasirinkusi „pankų krikštamote“ vadinamos atlikėjos Ninos Hagen dainą. Gruodžio pradžioje A.Merkel kanclerio poste pakeitė Olafas Scholzas, kurio socialdemokratai sudarė koaliciją su žaliaisiais ir Laisvąja demokratų partija (FDP).
Europos Sąjungoje aštrų konfliktą išprovokavo spalio 7 dieną Lenkijos Konstitucinio Tribunolo priimta nutartis, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai. Europos Komisija ir kai kurios narės pareiškė, kad tokia pozicija žalinga ES sanglaudai ir yra teisinė priedanga Varšuvai, jai siekiant panaikinti teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.
Ekstremalūs klimato reiškiniai
Užsitęsęs temperatūros padidėjimas virš 1,5 Celsijaus laipsnio – ribos, nustatytos 2015 metų Paryžiaus sutartimi, gali nulemti „šimtmečius trunkančias ir, kai kuriais atvejais, negrįžtamas pasekmes“, įspėjo Jungtinių Tautų ekspertai ataskaitoje, kurią birželį gavo naujienų agentūra AFP.
Klimato kaita visame pasaulyje paskatino dažnesnes ir smarkesnes gaivalines nelaimes, nuo katastrofiškų potvynių Vokietijoje bei Belgijoje iki užsitęsusių niokojančių miškų gaisrų JAV, Rusijoje, Turkijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Alžyre.
Dėl vadinamojo aukšto atmosferos slėgio „karščio kupolo“ Kanados vakaruose birželį termometro stulpelis buvo pakilęs iki beveik 50 Celsijaus laipsnių.
Lapkritį per Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP26 Glazge beveik 200 šalių pasirašė susitarimą dėl pastangų stabdyti įsibėgėjusį pasaulio klimato šiltėjimą, bet nesugebėjo priimti sprendimų, kurie, anot mokslininkų, yra būtini aštrėjančiai krizei suvaldyti.
Migrantų krizė Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje
Lapkritį tūkstančiai migrantų iš Vidurinių Rytų spaudžiant šalčiui buvo kelioms savaitėms įstrigę stovykloje prie Baltarusijos sienos su Lenkija, vildamiesi patekti į Europos Sąjungą. Gauta pranešimų, kad kažkiek migrantų dėl nepakeliamų sąlygų mirė.
Vakarų šalys kaltina Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Baltarusija tokius kaltinimus atmeta ir piktinasi, kad ES neįsileidžia migrantų.
Nerimas dėl Rusijos ir Ukrainos
Vakarų vyriausybės paskutiniosiomis 2021 metų savaitėmis kaltino Maskvą sutelkus maždaug 100 tūkst. karių prie Rytų Ukrainos, kur vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų kariauja su prorusiškais separatistais. Rusija neigia besiruošianti įsiveržti, bet iš JAV bei NATO reikalauja teisinių saugumo garantijų, be kita ko, kad Aljansas sustabdytų savo plėtrą į rytus. Gruodį V.Putinas paskelbė virtinę saugumo reikalavimų Vakarų šalims, įskaitant reikalavimą neleisti Ukrainai tapti NATO nare.
Atsakydamos Jungtinės Valstijos ir jų partnerės Europoje pagrasino imtis prieš Rusiją griežtų ekonominių sankcijų, jei ši įsiverš į Ukrainą. Tuo pat metu Maskvai buvo pasiūlyta surengti derybas. Planuojama, kad jos prasidės sausio mėnesį.
