Rūta Šepetys – romanu „Tarp pilkų debesų“ išgarsėjusi rašytoja - vėl džiugina savo skaitytojus. Lietuvių kilmės autorė vieno interviu metu paklausta, ar po to sėkmingo debiuto, kuris išleistas nesuskaičiuojamais tiražais, vis dar sugebės kažkuo nustebinti, net nesuglumo. Pažadinta aistra rašyti nė kiek neišblėso ir R.Šepetys ilgai netrukus pristato jau trečiąją savo knygą „Jūros druska“ („Salt to the Sea“). Vasario 6 d. Čikagoje, koordinuojant Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje, JAV Lietuvių Bendruomenei, Lietuvių dailės muziejui ir Čikagos bei Maironio lituanistinės mokykloms, buvo surengti trys susitikimai su rašytoja. Jų metu gerbėjai galėjo įsigyti visas 3 autorės knygas, taip pat išgirsti pasakojimus apie knygų rašymo ypatumus bei gauti jos autografą. Pristatymo salė buvo pilna susirinkusiųjų. Gerbėjai iki paskutinės minutės fotografavosi ir bendravo su garsia rašytoja.
Iki pirmojo literatūrinio debiuto moteris dirbo Los Andžele, muzikos verslo srityje. Iš trijų vaikų šeimos kilusi Rūta save kaip rašytoją atrado po kelionės į Lietuvą. Bendraudama su 1940 m. nuo sovietų okupacijos į Vakarus pabėgusio tėvo giminėmis, moteris suprato, jog tai - istorija, kurią verta užrašyti. Nemažai laiko praleidusi Lietuvoje, R.Šepetys atliko tyrimus, ieškojo įvairiausių faktų, ilgai bendravo su Sibiro tremtiniais. Taip po kurio laiko gimė visame pasaulyje išgarsėjęs istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“ (angl. „Between Shades of Gray“). Tai pasakojimas apie jaunos paauglės Linos ir jos šeimos gyvenimą Sibire Antrojo pasaulinio karo metais. Knygoje visi veikėjai išgalvoti, tačiau sąlygos, kuriose jiems teko išgyventi, – tikros, sukurtos remiantis tremtinių pasakojimais. Knyga, pasirodžiusi 2011 metais, netruko užkariauti žmonių širdis, ypač populiari tapo jaunimo tarpe. Romanas išleistas daugiau nei 40 šalių, išverstas į 33 pasaulio kalbas. Šiuo metu Lietuvoje, Nidoje yra statoma to paties pavadinimo knygos ekranizacija, kurios režisierius -Amerikos lietuvis M. Markevičius, Lietuvoje išpopuliarėjęs filmu „Kita svajonių komanda“.
Po pirmosios knygos autorė, sulaukusi gausybės dėmesio, nutarė pailsėti Naujajame Orleane. Ilgai ilsėtis neteko - šiame mieste gimė jos antroji knyga „Nelengvu keliu“ (angl. „Out of the Easy“). Rūtą sužavėjo 1950-tųjų Naujojo Orleano gangsterių, melo ir apgaulių istorijos. Pasirinkusi Amerikos po II-ojo pasaulinio karo laikotarpį, rašytoja norėjo praverti ir parodyti to meto visuomenės sukurto tobulo gyvenimo užkulisius. Pagrindinė R.Šepetys knygos „Nelengvu keliu“ heroje – paauglė prostitutės dukra Josie. Pasak autorės, tai knyga apie žmogaus priimamus sprendimus ir jų įtaką tolimesniam gyvenimui.
Trečiasis ir naujausias R.Šepetys romanas pasakoja apie 1945-tųjų žiemą sovietų povandeninio laivo paskandintą laivą ,,Wilhelm Gustloff“. Tragedijos metu žuvo daugiau žmonių nei per „Titaniko“ ir „Lusitania“ tragedijas. Iš 9 tūkst. žmonių tik 900 liko gyvi to įvykio liudininkai. Pagrindiniais romano personažais autorė pasirinko Lietuvos, Lenkijos, Rytų Prūsijos gyventojus ir vokiečių jūreivį, dėl Sovietų sąjungos okupacijos priverstus palikti savo namus ir bėgti į nežinomybę.
Trumpai peržvelgus R.Šepetys romanus, ryškėja autorės istorinių paieškų poreikis.
„Dažnai savęs klausdavau, kodėl tam tikri istoriniai įvykiai išlieka žmonių pasąmonėje, kiti tarsi lieka užmarštyje?“, - rašytoja, užduodama retorinį klausimą, kvietė susirinkusiuosius platesnei diskusijai. Moteris prieš pradėdama rašyti bet kurį romaną atlikdavo detalias istorines analizes, daug keliavo ir bendravo su tikrais įvykių liudininkais. Kaip pati juokavo, pati įdomiausia rašymo dalis – istorijos analizė.
Kaip pagrindinį tikslą rašant romaną „Jūros druska“ moteris įvardina norą supažindinti skaitytojus su seniai užmiršta „Wilhelm Gustloff“ laivo tragedija ir to laikotarpio istorija. Nepaisant to, jog tai buvo vokiečių laivas, šiuo laivu keliavo lietuviai, latviai, estai ir kroatai. Šia knyga autorė norėjo padaryti pradžią tolimesniam ir galbūt gilesniam domėjimuisi šio laivo ir iš jo išgelbėtų žmonių istorija.
Pristatydama knygą ir detaliau pasakodama apie šios knygos veikėjus, Rūta kalbėjo, jog vieni iš jų - lietuviai, bėgę nuo Sovietų okupacijos. Autorė prisipažino, jog visada jautė ypatingą ryšį su Lietuva, ir nors romano „Nelengvu keliu“ pasakojimas vyko Naujojo Orleano mieste, tai trečiojoje knygoje vėl grįžtama prie tremties temos. Susitikimo metu neliko nepastebėtas sutapimas - knyga „Jūros druska“ pasirodė kaip tik tuomet, kai Europa nagrinėjo opią pabėgėlių problemą. Moteris kalbėjo, jog knyga yra svarbi ne tik kaip istorinio periodo žymuo, tačiau kartu aktuali ir šiuolaikinei visuomenei, mat pasakoja apie bendražmogiškus išgyvenimus – būtį ir išlikimą.
„Nepaisant to, aš labai džiausiuosi, jog galėjau nagrinėti šią temą. Nemanau, kad daugelis amerikiečių yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su karu, okupacija ar tremtimi. Mane labiausiai skaudina mažų vaikų, jaunuolių likimai, kurie turėjo palikti viską. Jų akimis ir pasakojama istorija, - pagrindinius knygos veikėjus įvardino autorė, kurios visi romanai yra skirti jauniems suaugusiems. - Jaunas skaitytojas yra mąslus ir jautrus šiuo atžvilgiu. Jie yra be galo teisingi ir aktyvūs visuomenės nariai. Ir nesvarbu, apie kurią iš knygą kalbėtumėme, visas aprašytas istorijas aš norėčiau patikėti jaunimui. Tai yra mūsų ateitis - vilties ir įkvėpimo šaltis. Tikiuosi, jog jie, kaip pranašai, šias istorijas saugos ir perduos ateities kartoms.“
Meilė, drąsa, laisvės troškimas – pagrindinės knygose atsispindinčios žmogaus vertybės. Nors aprašytos istorinių tragedijų fone, jos apeliuoja į žmogaus sielą, žmogiškumą, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šiandien R.Šepetys romanai susilaukia išskirtinio dėmesio ne tik iš jaunų skaitytojų, tačiau ir iš brandžių jos kūrinių gerbėjų.
Nuoširdi meilė istorijai ir atidumas sutiktiems žmonėms rašytojai padėjo rašant romanus. Meilė, drąsa, laisvės troškimas – pagrindinės knygose atsispindinčios žmogaus vertybės. Nors aprašytos istorinių tragedijų fone, jos apeliuoja į žmogaus sielą, žmogiškumą, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šiandien R.Šepetys romanai susilaukia išskirtinio dėmesio ne tik iš jaunų skaitytojų, tačiau ir iš brandžių jos kūrinių gerbėjų.
„Čikagos Aido“ korespondentė Rūta Taraškevičiūtė
