Jau 17 metų lietuvių, latvių ir estų bendruomenės Švedijoje rugsėjo pradžioje organizuoja Baltijos šalių vienybės dieną. Renginys, atsiradęs siekiant pakeisti Švedijos visuomenėje tuo metu paplitusį Baltijos šalių kaip sovietinių valstybių įvaizdį, dabar jau yra virtęs tikra baltų kultūros fiesta. Apie praėjusį šeštadienį vykusį renginį pasakoja viena iš organizatorių, Švedijos lietuvė Rūta Gailiūtė-Žičkienė.
Paklausta apie jau tradicija tapusį renginį pašnekovė džiaugiasi, kad kiekvienais metais mato vis didesnį susidomėjimą, platesnį dalyvių ir svečių ratą. Pasak jos, iš jaukaus bendruomenės susibūrimo per 17 pastarųjų metų tai pavirto į tikrą festivalį.
„Prieš beveik du dešimtmečius trijų Baltijos valstybių atstovams kilo idėja surengti šventę ir pristatyti Švedijos visuomenei mūsų, baltų šalių, kultūrą. Tada jos dar nesimatydavo Švedijoje, Lietuva buvo tik įstojusi į Europos Sąjungą ir dauguma matė Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip Sovietų Sąjungos šalis, todėl buvo didelis poreikis parodyti save, savo gražią kultūrą.
Pradžioje tai buvo mažo, jaukaus formato renginys, tačiau, metams bėgant, daugėjo vietoje veikiančių kolektyvų ir šventė didėjo. Dabar jau matome, kad yra vaikų, kurie užaugo kiekvienais metais dalyvaudami Baltijos dienose, jiems tai tapo svarbia tradicija“, – pasakoja Rūta.
Šventę rotacijos principu kiekvienais metais organizuoja viena iš Baltijos šalių. Šiais metais garbė teko būtent Stokholmo lietuvių bendruomenei, jai pirmininkauja Asta Gerdauskaitė.
Nors renginys pristato Baltijos šalių kultūrą, tautietė džiaugiasi, kad jau antrus metus prie jos prisijungia ir ukrainiečių bendruomenės, su jomis užsimezgė labai graži draugystė. Pernai ukrainiečiai dalyvavo kiek kukliau, o šiemet, pasak pašnekovės, jau daug drąsiau įsitraukė, turėjo savo prekybininkų, solistą ir tautinį ansamblį.
Šventėje dalyvavo ir švedų folkloro ansamblis, anot Rūtos, tai tarsi jau pasikeitusio įvaizdžio ir užsimezgusios draugystės simbolis.
„Matyt, labiausiai visiems šiais metais įstrigęs dalykas ir buvo ta dalyvių gausa, tas malonus šurmulys ir bendrystė, ir jau ne tik Baltijos šalių, bet ir mūsų draugų iš Ukrainos, Švedijos“, – sako ji.
Mugėje buvo gaminami įvairūs patiekalai – šiais metais lietuviai kepė bulvinius blynus, estai troškino kopūstus su dešrelėmis. Buvo galima dalyvauti vaškinių žvakių liejimo dirbtuvėse, stebėti tikroje kalvėje dirbantį kalvį Dominyką ir įsigyti tiesiai iš Lietuvos atkeliavusių, emigrantų išsiilgtų lietuviškų produktų.
Rūta tikina, kad po 2018 m. jubiliejinių minėjimų, kuriuose apsilankė ir Švedijos valdžios atstovai, tokios bendruomenės šventės sulaukia vis daugiau švedų dėmesio, o labiausiai juos domina ilgaamžės mūsų tradicijos.
„Juos labiausiai stebina, kaip mes esame išlaikę savo tradicijas, savo folklorą, – dalijasi ji. – Švedijoje, kaip bebūtų, daugiakultūriškumo politika daro savo ir vietinės tradicijos pamažu nyksta, vis sunkiau tampa jas išsaugoti, todėl jie visada stebisi, kokia išsaugota ir turtinga mūsų kultūra, kokie gražūs ir spalvingi mūsų tautiniai kostiumai.“
Tautietė pažymi, kad nors šventės tikslas – pristatyti savitą kultūrą svečiams, svarbiausia ir smagiausia yra ją organizuojančioms bendruomenėms, nes gyvenant svetur kasdienybėje savo tautinį identitetą atskleisti yra sunku. „Dėl to žmonės ir renkasi kartu dainuoti, šokti, veda vaikus į lituanistines mokyklėles“, – teigia Rūta.
„Be to, lietuvių Švedijoje nėra tiek daug, nėra taip, kad mes labai dažnai susiburiame, todėl Baltijos dienos tampa savotišku festivaliu, visi čia veikiantys kolektyvai jame gali pasirodyti, susiburti ir užmegzti ryšius. Tai tampa vieta mums visiems susitikti, susidraugauti, pabendrauti ir gauti motyvacijos toliau veikti.
O ir tas mūsų mažos tautos sindromas, kuris dažnai mus priverčia jaustis prastesniais ar paprastesniais už kitus, šitas jausmas tokiame gražiame masiniame renginyje dingsta, atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi ir supratimo, kad mes turime kuo didžiuotis“, – džiaugiasi Švedijos lietuvė.
