Seimas po svarstymo pritarė Šeimos stiprinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir kryptis užtikrinant šeimos politikos nuoseklumą, ilgalaikiškumą ir veiksmų tęstinumą kuriant šeimai palankią aplinką.
Vyriausybė turėtų parengti ilgalaikę šeimos stiprinimo programą, numatant priemones šeimoms gauti būtiną kompleksinę pagalbą, ypatingą dėmesį skiriant žalingų įpročių prevencijai, sudarant galimybę sutuoktiniams pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis, sprendžiant kilusius ginčus dėl vaikų ar santuokos nutraukimo ir kitas priemones.
Be to, Vyriausybė turėtų nustatyti bazinį paslaugų šeimai paketą, kurio prieinamumą savo teritorijoje užtikrintų visos savivaldybės. Bazinis paslaugų šeimai paketas turės užtikrinti galimybes šeimai gauti būtiną pagalbą, orientuotą į šeimos gebėjimų savarankiškai spręsti iškylančias problemas, kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje.
Projektu taip pat siūloma steigti naujas institucijas – Nacionalinę šeimos tarybą ir Šeimos politikos komisiją. Nacionalinė šeimos taryba būtų šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Ji dalyvautų formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaikytų ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuotų jų lūkesčius, teiktų Seimui ir Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo.
Šeimos politikos komisija būtų sudaroma siekiant užtikrinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą. Ši komisija būtų sudaroma iš ministerijų ir kitų valstybės institucijų įgaliotų atstovų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų.
Po svarstymo už naujo įstatymo projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 14 parlamentarų.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys paaiškino, kad viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Šeimos stiprinimo įstatymas yra labai svarbus ir savalaikis, – didžiuliai demografiniai praradimai.
„Tai, kad iki šiol rūpintasi tik pavieniais įstatymais ir neveikta sistemingai, lėmė, kad šiandien Lietuvoje jau gyvena 250 tūkst. žmonių mažiau, o Valstybės kontrolė prognozuoja dar dvigubai didesnį gyventojų praradimą. Gimstamumas yra viena pagrindinių to priežasčių. Tokiame kontekste Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos politikos skyriuje dirba vos 3 darbuotojai. Šiuo teisės aktu įstatymų lygmenyje pirmą kartą kuriama vieninga, „skėtinė“ šeimos politikos sistema. Ji turėtų sukurti didesnį visų lygių bendradarbiavimą, atsakomybę ir priemones – padaryti viską šeimos ryšių stiprinimo labui“, – teigia Seimo narys.
Jis akcentavo, kad įstatyme nenurodoma, kas yra šeima, todėl bandymai jį vaizduoti diskriminaciniu yra iš esmės klaidingi. Teigiama, kad Lietuvos įstatymuose yra keliasdešimt skirtingų apibrėžimų, kas yra šeima, ir skirtingų įstatymų taikymo ribose į šį apibrėžimą patenka skirtingos žmonių grupės.
„Tam kartui priimame faktą, kad skirtinguose įstatymuose egzistuoja skirtingi šeimos apibrėžimai. Norime pagaliau išjudinti šeimų stiprinimą, todėl įstatyme nustatomos pagrindinės kryptys, ką privalome daryti, tačiau į jokius ginčus apie apibrėžimus šiuo įstatymu nėra veliamasi“, – aiškino parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas R. J. Dagys.
Anksčiau vykusioje spaudos konferencijoje „Šeimos instituto“ atstovė Jolanta Ramonienė perdavė visuomenininkų padėką už tai, kad įstatymo projektas nėra vilkinimas.
„Nemanome, kad šiuo įstatymu padedamas taškas, bet matome jį kaip reikalingą priemonę. Tikimės, kad su juo pagaliau prasidėtų visų koordinuotas darbas dėl to, kad šeimos pačios galėtų būti stiprios ir padaryti tai, kas joms priklauso. Labai vertiname numatytą šeimos politikos formavimo ir įgyvenimo stebėseną, nes dabar niekas nebando įvertinti, ar priimti įstatymai pasiekia savo tikslą ir padeda šeimoms, kokių papildomų priemonių dar reikia“, – teigė J. Ramonienė.
LR Seimo informacija
