Nauji metai simbolizuoja naują pradžią, kurioje gausu sau duotų pažadų. Pradėti sportuoti ar sugrįžti į sportą – vienas dažniausių pasižadėjimų, tačiau jis taip pat dažnai ir lieka neįgyvendintas. Vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad šio reiškinio priežastis – pradedančiųjų sportuoti klaidos ir jų sukeltos pasekmės, tačiau priduria, kad klysta net ir patyrę sportininkai.
„Dažniausia klaida, kurią daro pradedantieji sportuoti yra susijusi su psichologija – jie nori greitų ir lengvai pasiekiamų rezultatų: per trumpą laiką atsikratyti antsvorio ar užsiauginti raumenis ir atrodyti nepriekaištingai. Nepastebėję šių rezultatų, po mėnesio ar kelių, žmonės įprastai praranda motyvaciją ir „meta“ sportą. Neretai pradedantieji daro ir kitas klaidas – pervertina savo galimybes pasirinkdami per didelį fizinį krūvį, neatlieka apšilimo prieš treniruotę ir tempimo pratimų po jos. Taip pat treniruotės metu pratimus atlieka netaisyklingai, neužtikrina sveikos mitybos bei nepraturtina savo organizmo reikalingais vitaminais ir mineralais“, – aiškina D. Auškalnis.
Jis tęsia, kad šios klaidos gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai – kyla ilgalaikio streso, nuovargio, energijos ir jėgų trūkumo bei dehidratacijos rizika. Be to, gali kamuoti mėšlungis, ar tokios traumos kaip raumenų patempimas, plyšimas, sumušimas, raiščių ir sausgyslių pažeidimai bei kaulų lūžiai.
Vaistininkas aiškina, kad klaidų išvengti nepavyksta ne tik pradedantiesiems, bet ir sportuojantiems ilgą laiką.
„Viena iš klaidų – jeigu suvartojamos per dideles maistinių medžiagų paros dozės, organizme atsiranda jų perteklius, o tai gali sukelti sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, kreatino perteklius gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios atsiras raumenų spazmai“, – įspėja D. Auškalnis.
Paklaustas, kaip savimi turėtų pasirūpinti pradedantieji sportuoti, vaistininkas vardija svarbiausias taisykles: sveikai ir visavertiškai maitintis; kasdien išgerti 2–3 litrus vandens; nakties miegui skirti 7–8 valandas; patenkinti dėl sporto atsiradusį didesnį maistinių medžiagų kiekį, organizmo atsargas papildant reikiamais vitaminais ir mineralais.
Vaistininkas sako, kad sportuojančiam asmeniui reikalingos šios maisto papildų sudėtyje esančios medžiagos:
natris, kalis, magnis ir kalcis, kurie padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir raumenų funkciją – šios medžiagos pasišalina iš organizmo dėl pagausėjusio prakaitavimo sporto metu;
cinkas, kuris suaktyvina raumenų fermentus ir sudaro raumeninį baltymą bei selenas, gerinantis medžiagų apykaitą;
geležis, kuri atsakinga už deguonies perdavimą į ląsteles ir jų aprūpinimą energija bei tokiu būdu didinanti ištvermę;
A, B, C, D ir E vitaminai, kurie didina raumenų atsparumą traumoms, padeda greičiau atsistatyti po treniruotės ir apsaugo organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Jie taip pat reikalingi normaliam raumenų augimui, stiprina kaulus ir raumenis;
kreatinas, didinantis fizinį pajėgumą atliekant labai intensyvius trumpalaikius fizinius pratimus;
omega-3 riebalų rūgštys, kolagenas ir gliukozaminas, užtikrinantys normalią kaulų, raumenų, kremzlių, sąnarių bei širdies veiklą.
„Maisto papildų vartojimo poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, ūgio, svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, mitybos ir daugelio kitų faktorių, tad geriausia dėl to pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kuris galėtų paskirti individualiai tinkantį preparatą“, – sako D. Auškalnis.
Anot vaistininko, norint sumažinti sportuojant gresiančią traumų riziką, reikėtų vadovautis šiais jo patarimais:
Propaguokite mėgstamą sportinę veiklą ir ja užsiimkite su trenerio priežiūra.
Užtikrinkite tinkamą aprangą, avalynę ir inventorių.
Krūvį pritaikykite pagal savo fizinio pasirengimo lygį, kad jis nebūtų per didelis.
Prieš treniruotę atlikite apšilimo pratimus.
Po treniruotės atlikite tempimo pratimus.
Laikykitės subalansuoto poilsio ir sporto režimo.
Jeigu esate pradedantis, sportuokite ne daugiau kaip tris kartus per savaitę.
