Lietuvos bankas (LB), tikėtina, sumažins BVP augimo prognozę, nes didžiausios rizikos išsipildė, tačiau neigiamos zonos šiemet išvengti pavyks, Seime skaitydamas pranešimą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Anot jo, dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos ekonomika pasižymėjo tolygiu ir sparčiu augimu. Jis tikina, kad karas neigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką, tačiau poveikis nebus toks didelis, nes Lietuvos eksportas į Rusiją ir Baltarusiją sudaro apie 15 proc., o į Ukrainą 3 proc.
„Tačiau tuose 15 proc. dominuoja prekių reeksportas, kuris sukuria mažiau pridėtinės vertės, todėl praradimai šioje srityje būtų riboti“, – teigė Šimkus.
Anot jo, naujus BVP prognozės duomenis Lietuvos bankas pateiks po mėnesio, tačiau situacijai nuo praėjusios prognozės negerėjant, tikėtina, prognozė bus niūresnė.
„Turime duomenų, kurie, deja, suteikia pagrindo teigti, kad kovą identifikuotos rizikos pasitvirtina. Apie tai identifikuoja ir smukę pasitikėjimo rodikliai, pabrangusios žaliavos ir energijos ištekliai, auganti prekių ir paslaugų savikaina, geležinkelių, uostų ir kitų įmonių patiriami sunkumai. Lietuvos ekonomika vystosi mažiau palankiai, nei tikėtasi kovą. BVP prognozės, deja, bet bus peržiūrėtos žemyn. Tai akivaizdu“, – įspėjo Šimkus.
Lietuvos ekonomika vystosi mažiau palankiai, nei tikėtasi kovą. BVP prognozės, deja, bet bus peržiūrėtos žemyn. Kovą LB prognozavo, kad pagal konvencinį scenarijų Lietuvos ekonomika 2022 m. augs 2,7 proc., pagal šoko scenarijų BVP augs 0,4 proc., o didelio šoko scenarijų ekonomika trauksis 1,2 proc.
„Kitą vertus, bent jau kol kas, šoko arba didesnio šoko scenarijaus mes išvengėme. (...) Tikėtina, kad augimas šiais metais bus, bet lėtesnis“, – pridūrė Šimkus.
Šimkus taip pat akcentavo, kad lietuviai labai aktyviai skolinasi būstui, o tai kelią nerimą.
„Paskolų gyventojams segmente ypač sparčiai augo būsto paskolų portfelis. Naujausiais duomenimis, jo metinis augimas buvo daugiau nei 12 proc. Tai sparčiausias augimas nuo 2009 metų ir bene didžiausias euro zonoje. Tai verčia šią skolinimosi dalį stebėti itin akylai“, – kalbėjo jis.
Neramina ir tai, kad būsto kainos Lietuvoje jau yra pervertintos 9 proc., o būstas brangsta sparčiausiai nuo 2007 m.
Lietuvos banko vadovas Šimkus pažymėjo, kad dėl ECB vykdytos turto supirkimo programos, Lietuva sutaupė milijonus eurų.
„Dėl pinigų politikos priemonių Lietuvos Vyriausybė išleisdama obligacijas nuo 2020 m. kovo mėnesio sutaupė virš 30 mln. eurų, o per visą obligacijų galiojimo laikotarpį ši suma turėtų viršyti 600 mln. eurų. (...) Teigiamas pinigų politikos poveikis BVP, mūsų vertinimu, praėjusiais metais siekė 0,5 proc. punkto ir šiais metais poveikis bus panašus. Lietuvos bankas, taikydamas Europos centrinio banko pinigų politikos priemones reikšmingai prisidėjo prie šalies finansų sistemos stabilumo užtikrinimo ir šalies ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos“, – kalbėjo Šimkus.
Jis pažymėjo, kad turto supirkimo programa, tikėtina, bus užbaigta III-ojo šių metų ketvirčio pradžioje (liepos mėn), o tai atvers kelią ECB pradėti didinti bazinę palūkanų normą.
Kalbėdamas apie augančias kainas, Šimkus akcentavo, kad Lietuvoje metinė infliacija jau pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti. Pasak jo, žemyn infliaciją paspausti galėtų dėl geopolitinės situacijos prastėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai bei energijos kainų augimo slopinama vartojimo prekių ir paslaugų paklausa. Tačiau Šimkus taip pat įspėja, kad infliacijos didėjimą galėtų paskatinti tolesnis atlyginimų augimas.
„Yra rizikos, kad infliaciją gali pakurstyti ir įsisukusi kainų-atlyginimų spiralė, o jei tiksliau – atlyginimų augimas ne tik dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje, bet ir dėl tam tikrų kvalifikacijų darbuotojų trūkumo, o ir dėl to, kad auga pačios kainos“, – kalbėjo Šimkus.
Metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc., o maisto kainos augo daugiau nei 20 procentų.
„Sodra“ pripažįsta, kad pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas – pavyzdžiui, kovo mėnesį vidutinis darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o infliacija – 15,7 proc.
Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad vartotojų kainos Lietuvoje šiemet vidutiniškai augs 12,5 proc.., o didžiausios įtakos tam turės didėjančios energijos, maisto, paslaugų kainos. Kitąmet infliacija turėtų sulėtėti iki 3 procentų.
